Žmonės, dirbantys valdžios institucijose, besikreipiantiems paramos dažnai atšauna: ,,Jei norite gauti pinigų, pasiūlykite, iš kur juos paimti.“ Šiame straipsnyje atskleista tik maža dalis to, kaip tai įgyvendinti. Yra daug būdų kaupti biudžeto lėšas. Paprasčiausias ir svarbiausias, bet labiausiai kritikuojamas būdas, yra mokesčių surinkimas. Viskas, kas ant mūsų žemės stovi arba juda, sukurta surenkamais pinigais. Tačiau yra svarbu juos tikslingai panaudoti, kad jie kauptų lėšas kitoms priemonėms kurti, o ne griauti. Čia turime galvoje karines priemones, deginamą energetinį kurą, perteklinius kosmoso, lėktuvų, automobilių ir kito transporto užkariavimus, savo poveikiu fiziškai ir psichologiškai naikinančius gyvūniją ir augmeniją.
Vieni gamina prekes ir teikia paslaugas, kiti kuria jų apskaitos ir finansines taisykles. Naudodami išteklius, jie plečia administravimo funkcijas. Vykdydami centralizacijos projektus, neretai net nepastebi, kad pamažu slenka link pavojingų globalizacijos padarinių, analogiškų fizikiniam antrajam termodinamikos dėsniui. Tokio kraštutinumo pavyzdžius, sukeliančius didžiulius nuostolius, galima matyti daugelyje mūsų gyvenimo sričių.
Prieš keletą metų Lietuvos mokslininkų laikraštyje „Mokslo Lietuva“ paskelbtuose straipsniuose (,,Dovana sostinei ir tėvynei“, ,,Milijoninės vertės idėja“) buvo pristatyta idėja, kaip paprastai, pigiai ir greitai sustabdyti nuošliaužų formavimąsi, aišku, pritaikomą ne tik Gedimino kalnui Vilniuje. Tačiau niekas iki šiol nesusidomėjo kukliu, bet daugiau kaip dešimtį milijonų eurų sutaupančiu projektu.
Prisiminkime daug reikšmingesnes, patentuotas ir jau publikuotas idėjas. Apžvalginiame straipsnyje ,,Energetinių sprendimų keliai Lietuvai“, spausdintame dar 2014 metais ne tik ,,Mokslo Lietuvoje“, bet ir dar neuždarytame žurnale ,,Mokslas ir technika“ bei ,,Lietuvos aide“, skelbėme apie galimas finansines ,,kasyklas“. Verta paminėti ir tai, kad Lietuvos mokslininkų sąjungos teiktame pasiūlyme Prezidento Valdo Adamkaus premijai gamtosaugos srityje gauti 2021 ir 2023 metais buvo pristatytas ir šis straipsnis. Šiandien verta peržvelgti, kiek ir kokių galimybių turėjome, bet jų nepanaudojome. O gal dar ne vėlu pritaikyti kai kurias idėjas?
1. Būsto renovacija. Visoje valstybėje, dar neprasidėjus šildymo sezonui, renovuoti šiluminius mazgus kartu su visa šildymo sistema. Nustatyta, kad tai sutaupytų iki 30 proc. šilumos energijos. Tuo metu Lietuva šildymo sezonui įsigydavo kuro iš Rytų už 7 milijardus litų. Žinant, kad masinė darbininkų ir specialistų emigracija dar nebuvo įsibėgėjusi, tokiu metu vykdoma šildymo įrenginių renovacija per 3–4 metus būtų buvusi užbaigta. Taip sutaupius lėšų, vėliau būtų galima kokybiškai atlikti būstų išorės atnaujinimo darbus. Penkerius metus šią idėją be atsako kaišiojau kairės, dešinės ir centro politikams, kol atsirado susidomėjusiųjų, kurių dėka 2019 m. Seimas priėmė įstatymą pagal pateiktas publikacijas, tik nesusiprato, kaip nors motyvuoti idėjos autorių.
Mes taip pat siūlėme paruošti rezervinį gyvenamąjį būstą, panaudojant renovuoti netinkamus, t. y. nugriaunamus, namus laikinam persikėlimui. Būtų buvę griaunami menkaverčiai daugiabučiai namai, vadinami ,,chruščiovkėmis“, pastatyti arti miestų centrų. Jų sklypai dabar turi didžiulę vertę, todėl juos pardavus aukcionuose, gautas lėšas galima panaudoti patrauklaus gyvenamojo rezervinio fondo statybai, kur su malonumu persikeltų naujakuriai. Panašūs pasiūlymai, skiriant laikiną būstą, girdimi viešojoje erdvėje gaisrų ir kitų nelaimių atvejais tiek Vilniuje, tiek ir kitur. Malonu būtų išgirsti, kad šie svarbūs pasiūlymai būtų pritaikomi nedelsiant.
Kitas sprendimas – rezervinio gyvenamojo fondo formavimas kaimo vietovėse, gyvenvietėse, ir miesteliuose, sudarant apleistų, bešeimininkių pastatų ir sodybų, tinkamų remontuoti, rekonstruoti ar renovuoti, registrą. Tai galėtų būti rezervinis gyvenamasis būstas ir miesto gyventojams, norintiems įsikurti tose vietovėse, ir mūsų emigrantams sugrąžinti į tėvynę, taip pat kaimiškųjų vietovių atkūrimui ir jų etnokultūros išsaugojimui. Jei visa tai būtų atlikta teisėtai, kokybiškai ir patraukliai, demografinis ir ekonominis rezultatas viršytų lūkesčius.
2. Idėja, aptarta beveik prieš dvidešimt metų spausdintuose straipsniuose „Transporto kamščiai didmiesčiuose“ ir ,,Kitos mintys dėl karo keliuose“. Šviesoforų manijos ,,konvertavimas“ į žiedines sankryžas efektyviai spręstų miestų užteršimo dujomis, eismo saugumo, spūsčių ir laiko gaišinimo problemas, ypač ekstremaliose situacijose, avarijų ir diversijų atvejais. Sprendimų priėmėjai šiam tikslui nedelsiant turėtų pritaikyti patentuotų idėjų, pristatomų visame pasaulyje, efektyvius, Lietuvoje sukurtus ,,Pinavia“ globalius projektus. Dažnai tenka girdėti, kad žmogaus gyvybė neįkainojama, o ar pakankamai daroma dėl karo keliuose, kad žūčių skaičius smarkiai sumažėtų? Kitose šalyse kelių ruožai yra efektyviai paskirstyti privatiems tvarkytojams, ypač per žiemos sezoną. Tokiais sprendimais galima sutaupyti ne vieną milijardą.
3. Atliekų surinkimas. Pasaulis skęsta šiukšlėse dėl besaikio vartojimo ir žiedinės ekonomikos nelogiškumo, nes beveik 10 milijardų teršėjų nustelbia saujelę nepajėgių tvarkytojų. Sprendimas paprastas, pigus ir labai greitai įgyvendinamas palaipsniui, lygiagrečiai su dabar egzistuojančia sistema. Tokio sprendimo idėją galima pristatyti trimis sakiniais, o jos rezultatas vertintinas šimtais milijardų.
A. Einšteino mintis, kad „svarbiau vaizduotė nei žinios“ rodo, kad svarbiausia yra suvokti svarbių idėjų esmę. Kiekvienam iš mūsų Aukščiausiojo duotas vienoks ar kitoks talentas suvokti šias idėjas, kuriomis nepasidalinti yra nusidėjimas. Tačiau kaip elgtis su iškreiptos konkurencijos, ignoravimo, plagijavimo, motyvacijos užgniaužimo ,,piktžolėmis“? Ar ne daugelio pasaulio bėdų čia paslėpta?
Inž. Viktoras Jokubaitis