Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka išleido Jono Basanavičiaus bibliografijos rodyklės antrąją dalį „Jono Basanavičiaus gyvenimas ir veikla“. Rodyklę rengė patyręs dešimties Vrublevskių bibliotekos bibliografų kolektyvas, o jos leidybą parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Dr. J. Basanavičiaus (1851–1927) – viena reikšmingiausių XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos istorijos asmenybių: politikas, visuomenės ir kultūros veikėjas, gydytojas bei mokslininkas lituanistas. Reikšmingiausi jo darbai Lietuvai: laikraštis „Aušra“, Didžiojo Vilniaus seimo rengimas, Lietuvių mokslo draugijos įsteigimas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimas. Stebina šios asmenybės interesų gausa: mokslo darbuose aptariamos istorijos, archeologijos, religijos, medicinos, antropologijos, tautosakos, mitologijos, etnologijos, religijos, lietuvių kilmės temos.
Todėl iki šiol J. Basanavičiaus gyvenimas ir darbai domina įvairių sričių mokslininkus ir Lietuvos praeičiai neabejingus lietuvius. Tai atspindi ir išskirtinė mokslinės bei populiariosios literatūros apie J. Basanavičių gausa. Juo domisi ir užsienio, ypač Bulgarijos, kurioje jis praleido dalį gyvenimo, užsiimdamas medicinos praktika bei visuomenine, moksline, publicistine veikla, autoriai. 2015 m. Vrublevskių biblioteka išleido J. Basanavičiaus bibliografijos rodyklės pirmąją dalį, kurioje atskleisti 1875–2013 m. paskelbti jo darbai.
Surinktos medžiagos gausa įpareigojo bibliotekos darbuotojus atlikti titanišką darbą – išleisti antrąją bibliografijos rodyklės dalį, sudarytą net iš trijų tomų, kurioje pateikta 1880–2013 m. skelbta literatūra apie J. Basanavičių ir jo darbus. Leidinyje suregistruotos knygos, moksliniai ir mokslo populiarinimo straipsniai, laiškai, J. Basanavičiaus darbų anotacijos ir recenzijos, jo darbus cituojančių autorių veikalai, literatūra apie jo atminimo įamžinimą. Antrąją bibliografijos rodyklės dalį sudaro net 7268 įrašai.
Pirmame tome susitelkta į J. Basanavičiaus asmenybės, veiklos bei aplinkos atskleidimą: surinkti jam skirti biografijos leidiniai, atsiminimai, straipsniai knygose bei periodinėje spaudoje, literatūra apie jo mirtį, tėviškę, artimuosius. Antrame tome rasime jo asmens, veiklos ir rašytinių darbų vertinimus įvairiose srityse: kultūros, politikos, visuomeninės veiklos, istorijos, archeologijos, lietuvių kalbos kilmės bei religijos, tautosakos, mitologijos, etnografijos, medicinos, „Aušros“ leidybos, Tautos namų steigimo. Šiame tome taip pat pateikiamos J. Basanavičiaus darbų recenzijos bei jam rašyti laiškai, atskleidžiantys jo ryšius su mokslininkais, visuomenės ir kultūros veikėjais.
Trečias tomas skirtas J. Basanavičiaus atminimo įprasminimui. Čia pateikta medžiaga apie jam skirtus renginius, muziejus, įvairių žanrų meno kūrinius, jo vardu pavadintus landšafto, gamtos, architektūros objektus, draugijas, įstaigas, konkursus ir kt. Tomo pabaigoje rasime bibliografinius leidinius, kuriuose surašyta su J. Basanavičiumi susijusi medžiaga, jo kūrinius cituojančių autorių darbus, literatūrą apie jo asmeninę biblioteką bei atminties institucijose saugomą dokumentinį paveldą.
Dėl literatūros gausos bibliografijos rodyklėje neatsispindi ikonografinė medžiaga (J. Basanavičiaus, jo laidotuvių, tėviškės, giminių ir artimųjų, gyventų vietų, asmeninių daiktų, jo vardu pavadintų objektų, vaizduojamojo meno darbų nuotraukos), mažiau reikšmingos publikacijos, elektroniniai ištekliai, tačiau visa tai išsamiai suregistruota Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos virtualioje bibliotekoje https://vb.mab.lt. Čia taip pat pateikiama visa abiejų aptariamo leidinio dalių medžiaga bei į leidinį nepatekusios vėlesnių metų publikacijos.
Kaip pastebi literatūros istorikas dr. Sigitas Narbutas, Jono Basanavičiaus idėjos veikė lietuvių visuomenės raidą ilgiau, nei jo gyventa. Todėl ši tautos patriarcho bibliografijos rodyklė bus turtingas šaltinis mokslininkams, studentams ir visiems besidomintiems J. Basanavičiaus asmenybei pažinti bei jos veiklai toliau tyrinėti.
Vinco Martinkėno „Senojo vilniečio prisiminimų“ sutiktuvės
Gruodžio 17 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7, Vilnius) pristatyta istoriko Vinco Martinkėno knyga „Senojo vilniečio prisiminimai“ (2024, leidykla „Briedis“, 264 p.). Dalyvavo autoriaus sūnus gydytojas Jonas Laimutis Martinkėnas, kalbininkas Kazimieras Garšva, istorikas Bronius Makauskas, politologas Vytautas Sinica, ekonomistas Gintautas Šapoka ir kt.
Ši knyga – tai Vilniaus krašto visuomenės veikėjo, pedagogo, istoriko Vinco Martinkėno (1907–1997) prisiminimai, slapčia rašyti XX a. septintąjį dešimtmetį. Autoriaus gyvenimo įvykiai glaudžiai susipina su svarbiais istoriniais įvykiais, palietusiais milijonų žmonių gyvenimus. „Vyresnio amžiaus žmonėms įprasta rašyti atsiminimus. Reikia, kad tarp senosios ir jaunosios kartos nenutrūktų ryšys. <…> Kiekviena karta, priklausomai nuo aplinkybių, daugiau ar mažiau skiriasi pažiūromis, bet pagrindiniai galvojimo metodai bei idėjos mažai keičiasi. Visoms kartoms rūpėjo ir rūpi savo tautos gyvybės išsaugojimas. Kova dėl gyvybės – visiems būdingas instinktas. Kovai reikia žinių, o gyvenime dėl įvairių priežasčių kartais tiesa sąmoningai slepiama ir proteguojamas melas“, – rašo Vincas Martinkėnas.