Regis, visai neseniai „Mokslo Lietuvos“ skaitytojams pristatėme dvi unikalias prof. Vytauto Gudonio knygas: „Negalia visuomenėje ir vaizduojamajame mene“ (2020), „Negalia visuomenėje, literatūroje ir vaizduojamajame mene“(2022). 
Jose autorius per dailę atskleidė neįgaliųjų socializacijos ir visuomenės nuostatų į juos raidą, vien tai kalba apie šio darbo aktualumą, originalumą ir naujumą. Minėtas dvi knygas jau spėta įvardyti „unikaliomis“ (akademikas A. Gaižutis); prof. P. Jucevičienė savo recenzijoje akcentavo, kad „monografijos esminė medžiaga baigiama išvadomis, kurias neabejotinai galima vertinti kaip naujas mokslo žinias, pasižyminčias tarpdiscipliniškumu ir reikšmingas socialiniams bei humanitariniams mokslams, ypač antropologijai, sociologijai, psichologijai. M. Barkauskaitė V. Gudonio monografiją įvardijo fundamentaliu, originaliu darbu, vaizduojamojo meno, mokslo ir regėjimo negalios „simbiozės raiška“, o habilituotas istorijos mokslų daktaras iš Tartu neregys Aldo Kals – Aklųjų Evangelija.
Po dviejų prof. V. Gudonio parašytų ir išleistų išsamių monografijų, atrodė, kad autorius nusipelnė poilsio, atokvėpio. Kur tau. Ilgametis Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VUŠA) profesorius, mokslininkas humanistas, žinomas Lietuvos pedagogas ir psichologas, daugiau kaip 900 mokslinių ir publicistinių straipsnių, 7 monografijų, 6 žodynų, daugiau kaip 40 kitų knygų autorius 2024 metais vėl nustebino savo darbų skaitytojus ir vertintojus – net dviem kalbomis (lietuvių ir esperanto) pasirodė knyga „Aklasis, nustebinęs pasaulį. Vasilijus Jerošenka“. Esperantiškasis jos pavadinimas yra „La blindulo, kiu surprizis la mondon. Vasilij Erošenko“. Į Esperanto kalbą ją išvertė Gražina Opulskienė. Rėmėjų lėšomis ją, bendradarbiaujant su Lietuvos esperantininkų sąjunga, išleido Pasaulio lietuvių centras. Jos apimtis – 352 puslapiai (po 176 puslapius kiekviena kalba). Knyga gausiai iliustruota. Joje pristatoma legendinė ukrainiečių asmenybė, rašytojas simbolistas, esperantininkas, filosofas humanistas, žurnalistas, vertėjas, pasakotojas, muzikantas, dainininkas, poliglotas, šachmatininkas, keliautojas, tiflopedagogas Vasilijus Jerošenka (1890–1952 ). Ši įspūdinga asmenybė vaikystėje neteko regėjimo, bet gyvenimo aplinkybės ir Dievo valia jam lėmė sunkiai pakartojamą, neįtikėtiną gyvenimą – apkeliauti daugybę pasaulio šalių, sukurti daugybę pasakų, legendų, eilėraščių, parašyti straipsnių.
Gudonis visą savo gyvenimą po kruopelytę rinko medžiagą apie ypatingąjį akląjį. Šia knyga nepretenduojama į mokslo studiją. Autorius kėlė kitą tikslą – papasakoti skaitytojams apie rašytoją simbolistą, esperantininką, aklųjų mokytoją, poliglotą, atskleisti visuomenei aklo žmogaus galimybes. Skaitydamas knygą puikiai supratau, kad ją parengė kruopštus mokslininkas, kuriam svarbu ne tik suteikti naujų žinių skaitytojui, bet ir remiantis pateiktomis iliustracijomis, patikslinti ar sudaryti reginčiam skaitytojui Brailio abėcėlės, aklųjų rašto priemonių, aklųjų šachmatų ir kitus su aklumu susijusius vaizdinius. Ši profesoriaus knyga dar kartą atskleidžia didžiules aklų žmonių potencines galimybes. Įdomi detalė – siekdamas geriau suprasti psichologines ir socialines aklųjų problemas, V. Gudonis stažavosi Londone karališkajame aklųjų institute (The Royal National Institute of Blind People). Būtent ten kažkada mokėsi ir Vasilijus Jerošenka.
Akivaizdu, kad regėjimą praradusio V. Jerošenkos problemos knygos autoriui yra artimos ir suprantamos. Recenzuodama ankstesnes V. Gudonio monografijas, prof. habil. dr. Palmira Jucevičienė yra akcentavusi, kad autoriaus darbai nusipelnę platesnės sklaidos pasaulyje, kad jo darbus tikslinga išversti į kitas kalbas: „Tai būtų dar vienas žingsnis, informuojant pasaulį apie Lietuvoje atliekamus pasaulinio lygio mokslo darbus“. Šia knyga V. Gudonis tarsi atsiliepė į prof. P. Jucevčienės siūlymą. Knyga išlesta iš karto dviem kalbomis – lietuvių ir esperanto. Ji išleista bendradarbiaujant su Lietuvos esperantininkų sąjunga, unikalios knygos leidybą parėmė gausus rėmėjų būrys (jų sąrašas pateiktas knygoje).
Kad nesusidarytų apgaulingas įspūdis, kad knyga parengta labai greitai, priminsiu, kad V. Gudonis jau nuo 1985 metų rinko medžiagą apie V. Jerošenką, paskelbė daug straipsnių apie šią asmenybę spaudoje, pavyzdžiui, vien 2023 metais net 10 publikacijų apie garsųjį akląjį paskelbta „Šiaulių krašto“ laikraštyje. Ar viskas jau žinomą apie V. Jerošenką? Akivaizdu, kad ne, nes ir dabar V. Jerošenkos, to meto valdžios požiūriu, nepatikimo asmens byla Rusijos saugumo archyvuose tebėra įslaptinta. Knygos autorius tikisi, kad kada nors archyvuose slepiama medžiaga bus paviešinta ir bus galima patikslinti kai kurias neaiškias rašytojo biografijos detales. O jų yra nemažai.
Akivaizdu, kad naująją knygą parengė kruopštus mokslininkas, kuriam svarbu ne tik suteikti naujų žinių skaitytojui, bet ir, remiantis pateiktomis gausiomis iliustracijomis, patikslinti, sudaryti reginčiam skaitytojui Brailio abėcėlės, aklųjų rašto priemonių, aklųjų šachmatų ir kitus su aklumu susijusius vaizdinius. Ši profesoriaus V. Gudonio knyga dar kartą atskleidžia didžiules aklų žmonių potencines galimybes, todėl norisi tikėti, kad ji padės ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse gerinti visuomenės požiūrį į neįgaliuosius.
Metrika:
Vytautas Gudonis. (2024). Aklasis, nustebinęs pasaulį. Vasilijus Jerošenka./ La blindulo, kiu surprizis la mondon. Vasilij Erosenko. Šiauliai, 352 p. Tiražas 300.
Dr. Stasys TUMĖNAS