Su kiekvienais metais maisto švaistymo problema vis labiau auga, o sparčiai švaistomi senkantys ištekliai turi milžinišką aplinkosauginę ir ekonominę kainą. Pagamintas, bet nesuvartotas maistas palieka didžiulį CO₂ pėdsaką, didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, teršia aplinką ir neigiamai veikia ekonomiką. Nors dažniausiai, kalbant apie maisto švaistymą, dėmesys krypsta į vartotoją, ši problema yra ne mažiau opi ir maisto tiekimo grandinės pradžioje – produkciją auginančiuose ūkiuose. Ūkininkams neretai sunku tiksliai apskaičiuoti, kiek produkcijos pavyks išauginti pardavimui, todėl čia nuostoliai neretai skaičiuojami tonomis.
Nors ši problema ūkininkus kamavo daugelį metų, jos mastai išryškėjo 2020-aisiais, kai beprecedentė ir daugiabriaunė krizė – COVID-19 pandemija ir ją lydėjęs karantinas – pakeitė pasaulio rinkos tėkmę. Be daugybės kitų iššūkių, atsirado griežti judėjimo reikalavimai. Taip sutriko ne tik transporto judėjimas, bet ir visa maisto tiekimo grandinė, kadangi ūkininkams buvo sunku transportuoti savo pagamintą produkciją. Dėl per didelių produkcijos kiekių visiškai sveikus vaisius ir daržoves tekdavo išmesti, o tai ūkininkams reikšdavo milžiniškus finansinius praradimus ir negautas pajamas.
„Tokios tendencijos, nors ir mažesniu mastu, buvo pastebimos ir prieš pandemiją. Dėl analitinių įrankių ir reikiamų duomenų trūkumo ūkininkai dažnai pasirašydavo mažesnius kontraktus su pardavėjais, o išaugus didesniam nei planuota derliui, jo perteklius būdavo išmetamas. Įsivaizduokite situaciją ūkyje, kurią pateiksiu kaip pavyzdį: ūkininkas pasirašo kontraktą su vietiniais pardavėjais, kad jiems parduos 5 tonas produkcijos, o prinoksta 10 tonų produkcijos. Likusios 5 tonos produkcijos tampa nebereikalingos”, – pasakoja „AgriFood Lithuania“ generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Inovacijos sprendžia maisto švaistymo problemą
„Eurostat“ duomenimis, 2022 metais Europoje vienas gyventojas per metus vidutiniškai išmesdavo apie 132 kg maisto, iš kurio 54 procentai būdavo išmetama namuose, o 8 procentai – ūkiuose. Žemės ūkio ir maisto inovacijų dirbtuvių „ART21“ generalinė vadovė Lina Usvaltienė atkreipia dėmesį, kad inovacijos žemės ūkyje padeda spręsti tokias problemas kaip perprodukcija ir maisto švaistymas. Viena iš tokių inovacijų – „AgriFood Lithuania“, „ART21“, „Smart Food Cluster“ ir „Lietuvos daržovių augintojų asociacijos“ bendradarbiavimo rezultatas – „ZeroW“ projekto metu kuriama technologija, padedanti ūkininkams planuoti savo produkcijos kiekį.
„Mūsų tikslas – spręsti maisto praradimus ūkiuose. Kuriame novatorišką sistemą, kuri leidžia ūkininkams prognozuoti tikslų derliaus kiekį, galimus nuostolius ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus, sudarant kontraktus su vietine rinka, pavyzdžiui, parduotuvėmis ar turgumis, arba su užsienio rinka“, – apie inovacijos svarbą pasakojo technologijų kūrimo įmonės „ART21“ generalinė vadovė.
Ši technologija išsiskiria inovatyvumu. Šiltnamyje veikianti analizės sistema su nuotolinio stebėjimo įranga skenuoja pomidorus ir renka duomenis, kuriuos iš karto analizuoja dirbtinis intelektas. Jis įvertina kiekvieno pomidoro dydį, spalvą ir sudaro žemėlapį, kuriame ūkininkai gali pamatyti pomidorų prinokimo lygį ir suplanuoti derliaus nuėmimą. Be to, technologija aptinka ir netinkamus pardavimui pomidorus – sergančius, įtrūkusius ar nusėtus dėmėmis. Juos pašalinus iš anksto, sutaupomi ištekliai bei sumažinama infekcijų plitimo rizika.
Tokios inovacijos, jau testuojamos viename iš didžiausių Lietuvos bandomųjų ūkių, padeda planuoti ir užtikrinti, kad derlius pasieks rinką, sumažinti negautų pajamų riziką bei sutrumpinti kelią nuo šiltnamio iki vartotojo. Anot L. Usvaltienės, taip mažinami maisto praradimai, o į rinką patenka labiau prinokę vaisiai ir daržovės, kurie nebėra nokinami pakeliui šiltnamiuose, sandėliuose ar prekybos centrų lentynose.
Ateityje – kitų šiltnamio vaisių ir daržovių vertinimas
Didėjant pasaulinei maisto paklausai ir tvaraus maisto poreikiui, žemės ūkio sektorius turi transformuotis ir įsileisti kuo daugiau inovacijų. Ateityje tokios beatliekės šiltnamio technologijos derliaus nuėmimui, kaip „ZeroW“, taps neatsiejama daugelio ūkių dalimi. Pasak ekspertės, jų planuose – ne tik pomidorų, bet ir kitų šiltnamiuose augančių vaisių ir daržovių vertinimas: „Planuojame šią technologiją pritaikyti kitoms šiltnamiuose augančioms kultūroms. Tam reikės iš naujo apmokyti dirbtinio intelekto modelį kiekvienai norimai auginti daržovei ar vaisiui.“ Šią tobulinamą technologiją planuojama diegti ne tik Lietuvos, bet ir Ispanijos bei kituose Pietų Europos ūkiuose, kuriuose ji gali atnešti reikšmingų pokyčių.
Ūkininkus būtina supažindinti su naujovėmis
„Lietuvos daržovių augintojų asociacijos“ ekspertė Zofija Cironkienė teigia, kad kuriant šią inovaciją buvo svarbu ne tik ją sukurti, bet ir nepamiršti supažindinti su ja pačius ūkininkus: „Nors dažnai, net pažangiausiems ūkininkams, atrodo, kad geriausi planavimo įrankiai yra asmeninė arba sėkmingų kolegų patirtis, tačiau atsiranda vis naujų technologijų, kurios šį procesą galėtų padaryti tikslesnį. Tik, kaip ir visos naujovės, jos sunkiai skinasi kelią ūkiuose. Į tai reikia atsižvelgti projektui artėjant prie finišo tiesiosios ir įtaigiai bei aiškiai ūkininkams pademonstruoti, kaip veikia sukurta inovacija“.