Globalūs iššūkiai, tokie kaip klimato kaita, energijos ištekliai, sveikata, visuomenės saugumas ir kt., reikalauja efektyvesnio įvairių mokslo, politikos, verslo ir pilietinės visuomenės atstovų bendradarbiavimo. Šiuo atžvilgiu svarbu įtraukti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) rezultatus į viešąją politiką ir reformų įgyvendinimą.
Lietuvos mokslo taryba, siekdama Lietuvos progreso šiame kontekste, nuo 2023 metų įgyvendina projektą „ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ nacionalinių kontaktinių asmenų tinklo plėtra ir veiklų stiprinimas, mokslo ir inovacijų patarėjų tinklo vyriausybės institucijose sukūrimas ir įveiklinimas“. Projekto metu buvo įsteigtos Mokslo ir inovacijų patarėjų (MIP) pareigos Vyriausybės institucijose, įskaitant Vyriausybės kanceliariją ir keturiolika ministerijų. MIP tinklą sudaro akademinės bendruomenės atstovai ir įvairių sričių ekspertai, kurie teikia įrodymais grįstus patarimus, stiprina bendradarbiavimą tarp mokslo, verslo ir valdžios institucijų, skatina Lietuvos MTEPI tarptautiškumą ir didina mokslu grįstų sprendimų priėmimo kultūrą viešajame sektoriuje, sprendžiant socialinius ir ekonominius iššūkius tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.
Kadangi ši „mokslas-politikai“ (angl. k. scienfe-for-policy S4P) praktika yra pakankamai nauja, Lietuvos mokslo taryba ir MIP tinklas aktyviai bendradarbiauja su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vyriausybės kanceliarija ir kitomis institucijomis. Tinklo nariai tobulina savo kompetencijas bendradarbiaudami su užsienio ekspertais. Jau užmegztas glaudus bendradarbiavimas su Estijos Mokslo patarėjų tinklu, o šių metų sausio mėnesį MIP tinklo nariai vyko į Jungtinę Karalystę, kur iš įvairių ekspertų mokėsi šios šalies gerosios praktikos.
Svarbu pažymėti, kad Jungtinėje Karalystėje mokslo patarėjų veikla prasidėjo 1964 metais, todėl pernai jie atšventė šešiasdešimtmetį nuo šios specifinės veiklos pradžios. Vizito metu MIP tinklo nariai susipažino su „mokslas-politikai“ (S4P) sistema, jos dalyviais, mokslininkų ir politikos formuotojų santykiais, komunikacijos ypatumais, naudojamais kanalais, gerąja patirtimi, iššūkiais ir jų sprendimais. Visuose susitikimuose MIP tinklą lydėjo Cristofer Rybner – Britų ambasados Mokslo ir inovacijų vadovas Baltijos šalims.
MIP tinklas turėjo galimybę apsilankyti Imperial College London ir iš arčiau susipažinti su jų „mokslas-politikai“ praktikomis. Delegaciją pasveikino organizatoriai: Heather Kerst, Tarptautinių ryšių biuro vyresnioji tarptautinių ryšių vadovė Europoje, ir Lucile Genin, Tarptautinių ryšių pareigūnė, atsakinga už Europą ir Ameriką. Dalyviai klausėsi pranešimo apie tarptautinio bendradarbiavimo modelius Imperial College London, kurį pristatė Michael McTernan, Tarptautinių ryšių biuro direktorius. Diskusijų metu su profesore Alessandra Russo buvo aptarta jų nauja strategija „Mokslas žmonijai: Konvergencijos mokslo mokykloje – žmogus ir dirbtinis intelektas“. Svarbiausi bendradarbiavimo aspektai tarp Imperial College London ir Lietuvos mokslo ir inovacijų patarėjų aptarti su keliais mokslininkais, tarp jų prof. dr. Nick Oliver iš Wynn Žmogaus metabolizmo katedros, dr. Thomas Hein iš Skaičiavimo katedros, prof. dr. Mike Lowe iš Mechanikos inžinerijos katedros, prof. dr. Francis Drobniewski iš Infekcinių ligų katedros bei Nikolaos Markatos iš Vandens inžinerijos katedros. Imperial College London Politikos forumo vadovas Pete Ford paaiškino, kaip jų institucija bendradarbiauja su vyriausybiniais subjektais. Taip pat Prashanthini Jeyarajan, Medicinos fakulteto partnerystės su įmonėmis vadovė, pristatė verslumo kultūrą, priemones ir struktūras, egzistuojančias šioje įstaigoje.
Dvi dienas MIP tinklas praleido Notingemo universitete. Vizitą čia koordinavo prof. dr. Jan Meyer-Sahling ir Nora Leach – Politikos ir tarptautinių santykių mokyklos dėstytojai. Notingemo universiteto Tyrimų skatinimo vadovas John Coggin pristatė universiteto profilį. Mokslo ir inovacijų patarėjų tinklą Lietuvoje pristatė Lietuvos mokslo tarybos Mokslo ir inovacijų patarėjų tinklo vadovė Salomėja Vanagienė. Jungtinės Karalystės „mokslo-politikai“ sistemą pristatė Andrew Kaye, Vyriausybės mokslo kanceliarijos tarptautinių ir socialinių mokslų komandos vadovas. Dirbtinio intelekto (DI) poveikį demokratijos ateičiai pristatė dr. Alexandru Marcoci, Politikos ir tarptautinių santykių mokyklos docentas ir UKRI politikos bendradarbis. Vyko diskusija apie tarptautinį saugumą ir mokslo patarimus su kolegomis iš Subversijos, netradicinių intervencijų ir terorizmo tyrimo centro (SUIT), Politikos ir infrastruktūros mokyklos profesoriais dr. Rory Cormac, dr. Andrew Mumford, dr. Bettina Renz ir dr. Louise Kettle. Jie aktyviai bendradarbiauja su Gynybos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, žvalgybos tarnybomis, Parlamento komitetais ir vyriausybinėmis institucijomis už JK ribų. Diskutuoti mokslo politikos patarimai maisto politikos ateities srityje su naujai įkurto Notingemo universiteto Maisto politikos ir prognozavimo centro kolegomis. Panelinę diskusiją apie Notingemo universiteto infrastruktūrą, pritaikytą mokslinių konsultacijų teikimui vyriausybei, moderavo John Coggin, o dalyvavo FCDO (angl. k. UK Government’s Foreign, Commonwealth & Development Office) nariai Vicky Crossley, atsakinga už mokslinius tyrimus ir inovacijas, ir naujasis Politikos ir įtraukties instituto direktorius prof. dr. Stephen Meek. Apie mokslo politikos patarimus Europoje, jų etikos, skaidrumo ir atskaitomybės iššūkius kalbėjo dr. Athanassios Gouglas – Škotijos Vakarų universiteto viešojo administravimo vyresnysis dėstytojas.
Taip pat įvyko ypač įdomus MIP tinklo susitikimas su prof. dr. Sarah Sharples – Transporto departamento vyriausiąja mokslo patarėja, Inžinerijos fakulteto žmogiškųjų faktorių profesorė ir buvusia Notingemo universiteto Lygybės, įvairovės ir įtraukties bei žmonių prorektore (2018–2021 m.). Ji pasidalino savo patirtimi teikiant mokslo patarimus vyriausybės institucijose bei davė keletą užuominų, kas galėtų padėti užtikrinti MIP veiklos sėkmingumą.
MIP tinklo nariai apsilankė Notingemo universiteto laboratorijose, kur veikia Nulinės anglies dioksido klasteris. Šį tarpdisciplininį mokslinių tyrimų klasterį, siekiantį bendradarbiauti su pramone ir vyriausybe, pristatė Samir Manum ir Colin O’Brien-Lux. Kadangi Notingemo universitetas garsėja magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) sukūrimu, tinklo nariai taip pat aplankė MRT skaitytuvų įrenginius ir susitiko su profesore Penny Gowland, fizikos profesore ir sero Peter Mansfield vaizdo centro nare. Beje, ši profesorė yra aktyvi vietos valdžios tarybos narė ir siekia teikti mokslu grįstas įžvalgas vietos savivaldoje.
MIP tinklo nariai taip pat buvo pakviesti susitikti su Vyriausybės mokslo kanceliarijos (angl. k. Governmental Office of Science GO-SCIENCE) atstovais. Esmines GO-SCIENCE veiklos kryptis pristatė direktorius dr. Ted Hayden. Po to GO-SCIENCE darbuotojai, dirbantys su Vyriausiųjų mokslo patarėjų (angl. k. Chief Scientific Advisors CSA) tinklu, pristatė savo veiklas trijose srityse: akademinio įsitraukimo; nacionalinio saugumo ir atsparumo; technologijų įžvalgų, ateities ir prognozavimo. Taip pat GO-SCIENCE atstovai suorganizavo susitikimą su prof. dr. Robin William Grimes, kuris dirbo vyriausiuoju mokslo patarėju (2012–2020 m.). Jis pasidalijo savo darbo patirtimi įvardijo sėkmės ir nesėkmės pavyzdžių, akcentavo mokslo diplomatijos reikšmę MIP veikloje bei davė patarimų, kaip sėkmingiau vykdyti „mokslas-politikai“ veiklą. Ypač įdomus buvo jo pasakojimas apie savo patirtį teikiant mokslo patarimus Fukušimos atominės elektrinės krizės akivaizdoje. Jis akcentavo, kad ekstremalių situacijų metu mokslo patarėjai atlieka pagrindinį vaidmenį, teikdami mokslu grįstas rekomendacijas.
Galiausiai MIP tinklas apsilankė Jungtinės Karalystės Teisingumo ministerijoje, kur susitikimą suorganizavo Ina Bagočiutė-Žutautienė, Ateities, įžvalgų ir besivystančių technologijų skyriaus vadovė (skaitmeninės transformacijos ir inovacijų strategijos ekspertė, sisteminio, dizaino ir ateities mąstysenų praktikė), priklausanti Lietuvos GovTech laboratorijos komandai. Teisingumo ministerijoje MIP tinklas susitiko su vyriausiuoju mokslo patarėju Hugh Stickland ir Teisingumo ministerijos Mokslo biuro komandos atstovais. Avi komandos pristatė savo veiklas ir aptarė, kaip mokslo žinios šiuo metu integruojamos į valdžios institucijų darbą tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje. Diskusijų metu buvo kalbama apie žinių mainus, akademinį įsitraukimą, besivystančių technologijų pritaikymą, organizacines įžvalgas ir mokslo patarimų praktikas teisingumo srityje.
MIP tinklo nariai sužinojo labai daug apie Jungtinės Karalystės „mokslas-politikai“ ekosistemą ir mokėsi iš ekspertų, atliekančių (atlikusių) vyriausiojo mokslo patarėjo (VMP) pareigas arba nuolatos bendradarbiaujančių su politikos formuotojais. Pagrindiniai akcentai apie Jungtinės Karalystės „mokslas-politikai“ ekosistemą yra šie:
- Mokslo patarimų ekosistema yra gerai išvystyta ir apima daugybę dalyvių.
- Veikia stiprus mokslo patarimų paramos centras – GO-SCIENCE, turintis 180 žmonių (po COVID-19 krizės darbuotojų skaičius ženkliai išaugo dėl mokslo patarimų vertės didesnio supratimo).
- Vyriausiasis mokslo patarėjas (VMP), dirbantis ministerijoje ar departamente, yra aukščiausio lygio savo srities profesionalas, dažniausiai –universiteto aukšto lygio profesorius, renkamas 3–5 metų kadencijai (maksimaliai – 6 metams). Jis turi savo komandą, atsakingą už darbotvarkę, ataskaitas ir išteklių valdymą (komanda gali siekti iki 20 žmonių). VMP taip pat turi pavaduotoją, kuris dažnai užima kabineto vadovo poziciją ir gerai išmano valstybės tarnybos specifiką.
- Vyriausiųjų mokslo patarėjų tinklas susitinka kiekvieną savaitę ir dalijasi naujienomis iš savo departamentų, ministerijų. Taip vyksta greita tarpinstitucinė informacijos sklaida, derinimasis dėl tarpinstitucinės pagalbos poreikio.
- VMP pasitiki valstybės tarnautojais ir jų kompetencija, o šie – mokslo patarėjais.
- Veikia speciali mokslo bendruomenės ir valstybės tarnybos tarpusavio supratimo ir palaikymo sistema: mokslo institucijos turi padalinius, kurie „išverčia“ mokslinių tyrimų išvadas į politikos formuotojams suprantamą kalbą bei apmoko mokslininkus rengti įžvalgas politikos formuotojams. Taip pat valstybės tarnautojai mokomi suprasti mokslines įžvalgas.
- VMP nebūtinai yra visų sričių ekspertas, tačiau jis turi tinklą žmonių, į kuriuos gali kreiptis mokslo patarimo įžvalgų.
- VMP atstovauja tarptautiniu mastu, ypač didelių tarptautinių organizacijų renginiuose (moderuoja, skaito pranešimus, atstovauja šalį).
- VMP kabinetai rengia ataskaitas, kurios yra esminė jų veiklos kiekybinio vertinimo išraiška. Kokybiniam vertinimui naudojamos atvejo analizės ir interviu su VMP ir jų kabinetu, o ateityje planuojama įtraukti į interviu ir politikos formuotojus.
- VMP skatina teikti vienlapius – glaustai vizualizuotai ir patraukliai pateiktą informaciją (patarimą, rekomendaciją) politikos formuotojams atskirais klausimais.
- Teikti mokslo patarimai nebūtinai turi sutapti su ministerijų ar departamentų vadovų nuomone, ir ne visuomet į juos atsižvelgiama priimant galutinius sprendimus. VMP prisiima atsakomybę už savalaikį ir kokybišką įrodymais grįsto patarimo teikimą, tačiau neatsako už tų patarimų atsiradimą polinių sprendimų formuluotėse (sprendžia politikos formuotojai ir politikai).
- Svarbiausia, kad politikai ir valstybės tarnautojai tinkamai formuluotų klausimą: ne „Ką mums daryti (ką privalome daryti)?“, bet „Ką mes, remdamiesi mokslinių tyrimų žiniomis ir įžvalgomis, žinome apie tai ir kaip optimaliai galėtume elgtis šioje situacijoje?“.
- Mokslininkai noriai prisideda prie darbo grupių ir teikia įžvalgas, nes tai padeda jų karjerai. Mokslininkų vertinimo sistema yra pritaikyta, kad būtų skiriami balai šiam indėliui. Indėlio pripažinimui mokslininkai pateikia specialius laiškus arba užtenka tiesiog žodinės rekomendacijos.
- Mokslo institucijos taiko tiek reaktyvias, tiek proaktyvias mokslo patarimų teikimo strategijas: per atskirus atsakingus padalinius siūlo įžvalgas pagal atliktus tyrimus arba teikia rekomendacijas pagal politikos formuotojų užduodamus klausimus.
- Taip pat taikoma politikos darbuotojų (angl. k. policy fellows) praktika, kai podoktorantūros stažuotojai atlieka tyrimus departamentuose/ministerijose. Jie per vienerius metus darbo ministerijoje ar departamente susipažįsta su veiklos specifika, identifikuoja klausimus, kur galėtų būti naudingi, ir rengia ataskaitas su įžvalgomis, remdamiesi savo atliktais tyrimais.
Pagrindinė vertė, kurią sukuria mokslo patarėjai Jungtinėje Karalystėje:
- Įrodymais grįstų įžvalgų teikimas. Mokslo patarėjai užtikrina, kad vyriausybės sprendimai būtų grįsti naujausiais ir tiksliausiais moksliniais įrodymais.
- Krizių valdymo žinios. Patarėjai atlieka pagrindinį vaidmenį valdant ekstremalias situacijas, tokias kaip pandemijos, stichinės nelaimės ir grėsmės saugumui, teikdami laiku svarbius patarimus per tokias struktūras kaip SAGE.
- Kylančių iššūkių nustatymas. Mokslo patarėjai atlieka horizonto nuskaitymą, kad galėtų numatyti ir pasiruošti būsimiems iššūkiams, tokiems kaip prisitaikymas prie klimato, naujos technologijos.
- Specializuotų žinių integravimas įvairiose srityse. Patarėjų tinklas apima didžiulę kompetencijos ekosistemą – nuo universitetų iki nacionalinių laboratorijų, užtikrindamas prieigą prie pažangiausių mokslinių tyrimų.
- Atotrūkio tarp mokslo ir politikos mažinimas. Patarėjai paverčia sudėtingus mokslinius duomenis į įgyvendinamas, glaustas rekomendacijas, todėl jie yra suprantami politikos formuotojams.
MIP tinklo nariai, vizito metu susitikę su gausiu Jungtinės Karalystės ekspertų būriu, pasisėmė daug idėjų, motyvacijos ir įgijo pasitikėjimo, kad pirmieji mokslo ir inovacijų patarėjų veiklos žingsniai Lietuvoje žengiami tinkama linkme.
Salomėja Vanagienė, Mokslo ir inovacijų patarėjų tinklo vadovė
Dr. Vita Juknevičienė, Mokslo ir inovacijų patarėja Vidaus reikalų ministerijoje
Ugnė Dirdaitė, Mokslo ir inovacijų patarėja Žemės Ūkio ministerijoje