Mielieji (-osios),
šiandieną šeimose, bendruomenėse pasitinkame Prisikėlimo Žinią-Kristus prisikėlė. 
Kiekviena bendruomenė, kuri turi stiprias moralines vertybes, geriausiai tarnauja Tėvynei. Prisikėlimo šventė atneša žinią, kad galime pakeisti savo ir bendruomenės gyvenimą gerbdami žmogų, šeimą, Tėvynę. Tegul šventėje ir kasdienybėje mus lydi kilnūs idealai ir prasmingi darbai!
Linksmų Šventų Velykų! Kristus tikrai prisikėlė!
Šv. Velykos – tai šventė, kupina tradicijų ir simbolių, tai metas, kai viskas gimsta iš naujo: krikščionims jos – Kristaus prisikėlimo šventė, pasauliečiams – tai žiemos pabaigos šventė ir artėjančios vasaros sutiktuvės. Velykas reikėdavo sutikti švariems, todėl Didžiąją savaitę (nuo Verbų sekmadienio iki Velykų) buvo tvarkomas kiemas, sodas, trobos vidus, moterys viską išskalbdavo, iškratydavo patalus, išvalydavo drabužius, nuplaudavo lubas, sienas, iššveisdavo grindis. Didįjį ketvirtadienį buvo kūrenama pirtis. Švarūs namai buvo išpuošiami žalumynais, palubėje kabintas šiaudinis paukštis ar sodas, o langų rėmai, lentynos puošti popieriaus karpiniais. Didžiojo šeštadienio vakarą buvo einama į bažnyčią švęstos ugnies ir vandens. Parnešus šventintų žarijų, buvo gesinama senoji ugnis ir įpučiama nauja, kurią buvo stengiamasi išsaugoti iki Sekminių ar net iki kitų Velykų. Tikėta, kad velykinė ugnis apsaugo nuo žaibo, neša laimę ir santarvę. Švęstu vandeniu buvo šlakstomi laukai, trobesiai, gyvuliai, sėkla. Velykų sekmadienio rytą, tekant saulei, prasideda Prisikėlimo pamaldos. Po velykinių pamaldų buvo šventinamas maistas: margučiai, druska, duona, pyragas, mėsa, sviestas, sūris – kad pirmasis kąsnis tą dieną būtų pašventintas. Išėję iš bažnyčios giminės, pažįstami ir kaimynai sveikindavo vieni kitus, linkėdavo gerų metų, stiprios sveikatos, laimės šeimoje.
Vienas svarbiausių ir labiausiai žinomų velykinių simbolių yra margučiai.