2025-ųjų pavasarį, minint gydytojo oftalmologo, vieno iš Lietuvos universiteto įkūrėjų ir rektorių, medicinos fakulteto dekanų, mokslininko, profesoriaus Petro Avižonio (1875–1939) 150-ąsias gimimo metines, išleista dr. Birutės Briaukienės monografija.
Joje apžvelgiami svarbiausi P. Avižonio gyvenimo momentai, išsamiai aprašomas gydytojo ir mokslininko nueitas kelias. Pateikiami kolegų, buvusių studentų ir šeimos narių prisiminimai. Pasak vieno buvusių profesoriaus asistentų, Petrą Avižonį žinojo visa Lietuva. Todėl kiekvieną rytą gydytojo laukiamasis būdavo pilnas pacientų, kurie laukdavo ir iki vėlyvo vakaro, kad profesorius juos priimtų.
Petras Avižonis pradėjo kovą su trachoma: rengė kursus okulistams, kuriuose analizavo šią ligą ir aiškino jos gydymo būdus, parengė pasitobulinimo kursą su šia liga susiduriantiems bendrosios praktikos gydytojams. Jis daug prisidėjo, kad 1926 m. Kaune būtų įsteigta Aklųjų draugija, kuri tais pačiais metaisįkūrė Aklųjų institutą. Rūpinosi naujos Akių ligų klinikos statybomis. 1930 m. atidarytoje klinikoje kasmet buvo atliekama per tūkstantį oftalmologinių operacijų.
Briaukienės monografijoje analizuojami ir profesoriaus moksliniai veikalai. Aptartas didžiulis (net 844 puslapių su 1241 iliustracija) P. Avižonio „Akių ligų vadovas“, kuris daugiau nei pusę šimtmečio buvo vienintelis šios tematikos leidinys lietuvių kalba. P. Avižonis kūrė lietuvių kalbos mokslinį stilių, nelietuvškiems medicinos terminams ieškodamas lietuviškų atitikmenų. Jis sudarė apie 250 lietuviškų medicinos terminų. Dr. B. Briaukienės parengtas jų sąrašas pirmą kartą publikuojamas jos monografijoje. Taip pat skelbiami patikslinti P. Avižonio slapyvardžiai ir kriptonimai bei literatūra apie P. Avižonį, išleista po 1999 m. publikuotos bibliografijos rodyklės. Į knygą įtraukti ir dr. B. Briaukienės moksliniai straipsniai.
Knyga skirta ne tik medikams, bet ir lingvistams, terminologams ir besidomintiems Lietuvos istorija. „P. Avižonio darbai minimi jau trečią šimtmetį – nuo XIX amžiaus pabaigos per visą XX amžių iki pat šių dienų. Viliuosi, jog šio Žmogaus darbai, skirti Lietuvai, bus tęsiami ir minimi tol, kol gyva bus lietuvių tauta,“ – rašo autorė.
Parengė Janina Valančiūtė (Lietuvos medicinos biblioteka)