Kaune prieš 90 metų buvo surengta neįprasta tam laikmečiui geodezijos, žemėtvarkos ir melioracijos paroda.
M 1:400 000 fragmentas
Ji supažindino visuomenę su Nepriklausomoje Lietuvoje per 16 metų atliktais šios srities darbais. Naujai atgimusi savarankiška Lietuva buvo pradėjusi kraštui reikalingus ir svarbius žemėtvarkos ir melioracijos darbus. Jų tempai augo, tobulėjo ir žemėtvarkos bei melioracijos darbų metodai. Kuklūs anų laikų darbų vykdytojai, matininkai ir kultūrtechnikai, dirbo išsiskirstę po Lietuvos kaimus.
Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamentas, norėdamas pristatyti valdžiai ir visuomenei nuveiktus darbus, daromas klaidas ir netikslumus – sumanė suruošti žemėtvarkos ir melioracijos darbų parodą. Pirmoji tokios tematikos paroda buvo surengta 1935 m. birželio 14-23 d. Kaune, Vytauto Didžiojo muziejaus patalpose.
Parodos atidarymo iškilmėse dalyvavęs ministras pirmininkas Juozas Tūbelis savo kalboje pabrėžė, kad „ši paroda yra atvaizdas vieno pagrindinių mūsų šalyje dirbamų darbų“. Žemės tvarkymo departamento direktorius Zenonas Bačelis, apibūdino parodos rengimo istoriją ir jos reikšmę. Parodos tikslas buvo: „supažindinti kaimyninių valstybių atstovus ir visą visuomenę su Lietuvos kartografijos, žemėtvarkos ir melioracijos darbais: tų darbų trumpa istorija, darbų turiniu ir tiems darbams atlikti techninėmis priemonėmis“. Paroda buvo padalinta į penkis pagrindinius skyrius: karo topografijos, žemėtvarkos, melioracijos, statybos ir Aukštesniosios kultūrtechnikos mokyklos.
Karo topografijos skyrius eiliniam parodos lankytojui buvo labai įdomus, nes darbai buvo mažai žinomi. Šiame skyriuje buvo demonstruojami Lietuvos žemėlapiai nuo XVI a. iki naujausių. Jie buvo suskirstyti į tris grupes:
– senieji Lietuvos žemėlapiai, tarp jų parengti Vaclovo Grodeckio 1558 m. ir Gerardo Merkatoriaus 1594 m., kunigaikščio M.K. Radvilos 1663 m. ir kiti žemėlapiai;
– carinės Rusijos XVIII ir XIX amžiuje išleisti Lietuvos žemėlapiai 1:21 000, 1:42 000, 1:84 000, 1:126 000 ir 1:420 000 mastelio;
– Lietuvos karo topografijos skyriaus išleisti žemėlapiai;
Taip pat šioje grupėje buvo demonstruojami to laiko tiksliausi matavimo prietaisai ir žemėlapių sudarymo priemonės.
Žemėtvarkos skyrius parodoje buvo didžiausias ir įdomus, nes demonstruojamais eksponatais parodyta visa žemės matavimo ir žemės tvarkymo eiga Lietuvoje. Skyriaus ekspozicija buvo padalinta į 8 poskyrius: bendrasis, XVII ir XIX a. žemės planai, prieškarinė rusų valdžios žemėtvarka, Nepriklausomos Lietuvos žemėtvarka, žemės tvarkymo įstaigų organizavimas, matavimo instrumentai, žemės tvarkymo ir melioracijos srities literatūros ir įstatymų leidimo, žemėtvarkos vykdytojų gyvenimas ir darbo sąlygos. Ketvirtas poskyris buvo gausiausias, nes pateiktuose 59 eksponatuose buvo pavaizduota nepriklausomos Lietuvos žemėtvarka. Tarp jų kaimų skirstymas viensėdžiais, dvarų parceliavimas ir bendrų ganyklų likvidavimas.
Žemėtvarkos darbai sparčiai pradėti nuo pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų, o melioracijos darbai vyko labai lėtai. Nors melioracijos darbai buvo labiau reikšmingi, jiems vykdyti trūko techninio personalo. Kultūrtechnikų specialistų skaičius didėjo tik nuo 1924 metų, kai Dotnuvos žemės ūkio technikumas išleido pirmąją absolventų laidą. 1930 m. pradėjus veikti Kėdainių aukštesniajai kultūrtechnikos mokyklai reikiamų specialistų dar padaugėjo. Įdomus buvo parodos melioracijos skyrius. Jame buvo 5 poskyriai: hidrometrija, prieškariniai melioracijos darbai, Žemės tvarkymo departamento melioracijos darbų administracija, techninis personalas ir kultūrtechnikų darbo bei gyvenimo sąlygos, nepriklausomos Lietuvos melioracijos darbai ir melioracijos darbų techninė sritis bei statistika. Ketvirtame ir penktame poskyriuose buvo demonstruojami 27 eksponatai iš nepriklausomos Lietuvos melioracijos darbų. Tarp įdomesnių eksponatų – nusausinimo atvirais grioviais projektai.
Parodos statybos skyriuje eksponatų nebuvo gausu, tad jis buvo nelabai įdomus lankytojams. Čia buvo parodyta tik tai, ką žemės ūkio statybos srityje yra nuveikęs Žemės tvarkymo departamento Statybos skyrius. Pateikti ūkininkų gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų pavyzdžiai. Parodytos pastatų perkėlimo iš vienos vietos į kitą galimybės tam tikros įrangos pagalba.
Kėdainių aukštesniosios kultūrtechnikų mokyklos skyriuje buvo eksponuoti mokyklos auklėtinių darbai ir mokymo priemonės. Mokykla rengė kultūrtechnikus, matininkus ir geodezininkus, kurie tęsė parodoje pristatytus darbus.
Straipsnį parengė Kauno kolegijos Geodezijos studijų programos dėstytojas Valdas Urbanavičius remdamasis to laikmečio spauda.