Lietuvos kultūros kongreso šimtmečio suvažiavimas – mokslinė praktinė tarptautinė konferencija, skirta dviem reikšmingoms sukaktims: pirmojo Lietuvos kultūros kongreso 100-mečiui ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Suvažiavimas vyks 27–28 dienomis Vilniuje ir Kaune. Renginį globoja Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas, rengia Seimo Kultūros komitetas ir Lietuvos kultūros kongreso taryba, o partnerių gretose: Vytauto Didžiojo universitetas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Vilniaus verslo kolegija ir kitos institucijos.
1925 metų kongresas: kultūros tapatybės pamatai
Lygiai prieš šimtmetį – 1925 m. birželio 28 d. – Kauno rotušėje įvyko pirmasis Lietuvos kultūros kongresas. Tai buvo vienas svarbiausių tarpukario kultūros įvykių, kuriame susirinko iškiliausi to meto šviesuoliai: Vincas Krėvė-Mickevičius, Mykolas Biržiška, Jonas Jablonskis, Petras Klimas, prel. Adomas Jakštas-Dambrauskas, Juozas Tumas-Vaižgantas ir daugelis kitų.
Kongrese buvo svarstomas lietuvių kultūros savitumo išlaikymas, švietimo ir moralinės visuomenės ugdymo klausimai, tautinės tapatybės išsaugojimas modernėjančiame pasaulyje. Buvo siekiama suformuluoti pagrindinius kultūros politikos principus, kurie taptų nepriklausomos Lietuvos dvasiniu pamatu.
1990 m. gegužės 19 d. Vilniuje, tęsiant tarpukariu vykusių kultūros kongresų tradiciją, surengtas pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros kongresas. Po šimtmečio, 2025 m. kongresas tęsia šią kilnią tradiciją – vėl susirenkama aptarti kultūros politikos krypčių, tautinės savivokos, švietimo ir visuomenės atsparumo klausimų, ieškant dvasinių atsakymų į šiandienos iššūkius: nuo globalizacijos iki dirbtinio intelekto.
Istorinė atmintis – kelrodis ateičiai
„Šimtmečio proga rengiamas suvažiavimas kvies diskutuoti apie kultūros vaidmenį valstybės gyvenime ir kaip ji gali prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio iššūkių“, – teigia viena iš renginio mokslinio komiteto vadovių, prof. dr. Giedrė Kvieskienė. Pasak kongreso direktoriaus Virginijaus Šmigelsko, svarbiausi konferencijos tikslai – „kritiškai įvertinti kultūros politikos būklę, įtvirtinti švietimo reikšmę kultūros sistemoje bei palaikyti Lietuvos kultūros kanono iniciatyvą“.
Konferencijos temos apims Kultūros kanoną, Čiurlionio idėjas, švietimo misiją, nacionalinės tapatybės stiprinimą, dirbtinio intelekto iššūkius kultūrai. Pranešimus skaitys dr. Vytenis Andriukaitis, prof. habil. dr. Libertas Klimka, prof. dr. Vytautas Juozapaitis, Laurynas Kasčiūnas, prof. dr. Valdas Rakutis, prof. Vytautas Rubavičius ir daugelis kitų.
Birželio 28 d. kongresas persikels į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune bei Kauno rotušę. Vyks diskusijos apie švietimo ir kultūros dermę, dirbtinio intelekto įtaką kultūros vertybėms, lietuvių kultūros puoselėjimą. Vienoje iš sesijų bus klausiama: ar dirbtinis intelektas perims M.K. Čiurlionio vertybes? Diskusijoje dalyvaus prof. dr. Giedrė Kvieskienė, Giedrius Kuprevičius, dr. Arvydas Juozaitis, Gabija Skučaitė ir kiti.
Kultūra – valstybės pamatas
Pasak prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės, „tik kokybiškas švietimas gali užtikrinti kultūros atsparumą ir gyvybingumą“, o dr. Vytautas Sinica primena, kad: „kultūra – tai ir istorinė atmintis, ir tautinė savigarba“.
Konferencijoje taip pat bus įteikti apdovanojimai už viso gyvenimo nuopelnus kultūrai, bus renkama nauja Lietuvos kultūros kongreso taryba bei formuluojamos rezoliucijos dėl kultūros ir švietimo politikos.
Jonas Vaiškūnas