Rokiškio krašto muziejus pradeda įgyvendinti ambicingą projektą – pirmą kartą į lietuvių kalbą bus išversta Rokiškio žydų bendruomenės memorialinė knyga. Leidinys taps ne tik svarbiu istoriniu šaltiniu, bet ir autentišku žydų bendruomenės balsu, pasiekiančiu šiandienos skaitytojus.
Daugelis Lietuvos istorikų, antropologų, kraštotyrininkų, muziejininkų bei studentų, besidominčių žydų istorija ir kultūra, pastebi, kad ši vis dar nėra tapusi organiška Lietuvos visuomenės savimonės dalimi. Svarstant priežastis ir būdus, kaip įveikti šią atskirtį, ekspertai analizuoja Lietuvoje leidžiamą literatūrą, vertina jos poveikį ir svarsto, ko leidinių repertuare dar trūksta.
Vis dažniau pastebima, kad bene paveikiausi, nors mažiausiai girdimi, yra pačios žydų bendruomenės balsai, užfiksuoti atsiminimuose, autobiografinėje prozoje bei kituose dokumentiniuose tekstuose. Kadangi šios knygos dažniausiai parašytos hebrajų, jidiš, anglų ar kitomis kalbomis, jų identifikavimas, įtraukimas į leidybos programas ir vertimas į lietuvių kalbą tampa nemenku iššūkiu. Tačiau būtent šie liudijimai apie prieškario žydų gyvenimą Lietuvoje bei Holokausto tragediją, išgyventą likusiųjų gyvųjų, gali pakeisti Lietuvos skaitytojų perspektyvą ir leisti autentiškiems pasakojimams pagilinti žmogiškus ryšius su istoriniais ir dabartiniais bendrapiliečiais žydais.
Pastaraisiais metais tokių leidinių Lietuvoje atsiranda vis daugiau. Tai – Lietuvos žydų bendruomenių memorialinių, arba atminimo, knygų (jidiš kalba vadinamų yizker-bikher arba sifre-zikoyrn, hebrajų – sifre-zikaron) vertimai bei jais paremtos publikacijos. Šis žanras, skirtas įvairioms Vidurio ir Rytų Europos žydų bendruomenėms įamžinti, ėmė formuotis dar Antrojo pasaulinio karo metais, o po karo smarkiai išsiplėtė. Kiekvienos memorialinės knygos tikslas – išsaugoti šlovingos bendruomenės praeities bei skaudžių netekčių atminimą. Šiandien tai jau ištisa memorialinės literatūros šaka – išleista daugiau kaip tūkstantis atminimo knygų, iš jų keli dešimtys skirtos Lietuvos bendruomenėms.
Šių knygų sudarytojai ir autoriai dažniausiai nėra profesionalūs istorikai ar literatai. Tai Holokaustą per stebuklą ar gelbėtojų dėka išgyvenę, tačiau daugumą artimųjų praradę bendruomenių nariai, po karo tapę ne tik kraštiečių grupe, bet ir savotiška liudininkų šeima. Būtent šis knygų bruožas – gyvi, profesionaliai neišgražinti pasakojimai – daro jas nepamainomu šaltiniu šių dienų skaitytojams, norintiems įsivaizduoti tai, ko jau niekada nebepamatysime: žydų bendruomenių gyvenimo klestėjimą visoje Lietuvoje.
Iki šiol į lietuvių kalbą išverstos Telšių ir Utenos atminimo knygos, o dideli Trakų atminimo knygos fragmentų vertimai panaudoti šiai bendruomenei skirtoje knygoje.
„Rokiškio atminimo knygos vertimas yra itin reikšmingas žingsnis, nes jis suteiks galimybę Lietuvos skaitytojams išgirsti pačios bendruomenės liudijimus, pajusti autentišką jų istorijos pulsą ir pagerbti atmintį tų, kurių šiandien nebėra“, – sako projekto vadovas, Rokiškio krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojas Giedrius Kujelis.
Džiugu, kad tokių leidinių rengimas pamažu tampa tradicija. Rokiškio krašto muziejus ėmėsi parengti ir išleisti Rokiškio bendruomenės atminimo knygos vertimą iš jidiš į lietuvių kalbą. Šis ambicingas projektas, planuojamas įgyvendinti 2025–2027 m., sutelks vertėjų, redaktorių ir mecenatų pastangas.
Knygą iš jidiš kalbos verčia Goda Volbikė ir Akvilė Grigoravičiūtė, mokslinė konsultantė – dr. Lara Lempertienė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Rokiškio rajono savivaldybė ir visuomeninė organizacija „Prisimenant litvakus Inc.“ 2026 m. planuojamas knygos parengimas spaudai, o 2027 m. – leidyba.
Lara Lempertienė
Rokiškio krašto muziejus