Doc. dr. Rasa Balvočiūtė
Nuo tų laikų, kai garbusis Alfredas Maršalas (Alfred Marshall) austrų mokyklos atradimais sustiprintą politinės ekonomijos mokslą pavadino Economics, prabėgo daugiau kaip šimtas metų. Šiuo laikotarpiu ekonomika ir ekonomistai pergyveno nemažai pokyčių: susikūrė gausybė mokyklų, pažiūrų sistemų ir ūkinės veiklos modelių. Tačiau sunku būtų rasti kitą tokį mokslą, kurio plėtrai taip akivaizdžiai būdingas perimamumas ir ryšys su ūkio praktika. Net tokie didžiausi kritikai, kaip socialinės krypties utopistai, Karlas Marksas (Karl Marx), Šarlis Sismondi (Jean-Charles-Léonard Simonde de Sismondi) ar Pjeras-Žozefas Prudonas (Pierre Joseph Proudhon), neatmetė klasikų svarbiausių idėjų ir atrastų dėsnių. Vokiečių istorinės mokyklos atstovai, net Džonas Meinardas Keinsas (John Maynard Keynes) sugrįžo prie pamatinių pirmosios ekonominės teorijos – merkantilizmo, teiginių, kurie atrodė visiškai nesuderinami su XX a. laisvos prekybos ir tarptautinių mainų principais, tačiau buvo labai svarbūs siekiant, kad valstybės įveiktų ekonominę krizę.
Straipsnis prieinamas tik prenumeratoriams. Dėl prenumeratos kreiptis į „Mokslo Lietuvos“ redakciją.