Kodėl inovacijų bangos taip dažnai prasideda entuziazmu ir baigiasi euforija? Interneto revoliucija, nekilnojamojo turto pakilimas prieš 2008 m. krizę ar kriptoturto kainų šuoliai rodo tą pačią struktūrą: technologinis proveržis sukuria naują paklausą, tačiau tik tada, kai ši paklausa viršija esamus pasiūlos pajėgumus, rinka pereina į deficitinę būseną ir prasideda rezonansinis augimas.
Klasikinė Joseph Schumpeter inovacijos impulso teorija paaiškina kūrybinės destrukcijos momentą, o Frank Bass difuzijos modelis – jos plitimą per imitaciją. Tačiau lieka neatsakytas esminis klausimas: kodėl inovacijų plėtra kartais tampa beveik hiperbolinė?
Šiame straipsnyje siūloma interpretacija, grindžiama finansinio prisotinimo logika: inovacijų banga yra rezonansinė rinkos reakcija į deficitinę paklausą, o jos dinamika gali būti suprasta kaip nuoseklus perėjimas nuo technologinio impulso prie rinkos bifurkacijos ir rezonansinio augimo.
Technologija sukuria impulsą, o deficitinė rinka – rezonansą.
Inovacijos impulsas
Inovacijų ciklas prasideda technologiniu ar organizaciniu proveržiu. Joseph Schumpeter šį momentą apibūdino kaip kūrybinės destrukcijos aktą: nauja technologija ar verslo modelis sukuria perteklinę grąžą ir suardo ankstesnę ekonominę pusiausvyrą.
Šiame etape inovacija dar nėra plačiai paplitusi. Ji veikia kaip lokalus ekonominis impulsas, sukuriantis naują paklausą ir naujas investavimo galimybes. Tačiau pats impulsas dar negarantuoja plataus masto plėtros.
Istorinė patirtis rodo, kad inovacijos gali likti lokalios, jei nėra rinkos sinergijos. Tai buvo būdinga planinio ūkio ekonomikoms, kur technologiniai sprendimai dažnai neperžengdavo eksperimentinės fazės.
Bifurkacija ir deficitinės rinkos susiformavimas
Inovacijų dinamika iš esmės pasikeičia tada, kai naujos technologijos sukurta paklausa viršija esamus pasiūlos pajėgumus. Tuomet susiformuoja deficitinė rinka.
Šį momentą galima apibūdinti kaip bifurkaciją – perėjimą iš santykinai stabilios sistemos į naują dinaminį režimą. Bifurkacija nėra krizė. Tai momentas, kai inovacijos sukurta paklausa pradeda sistemingai viršyti pasiūlą.
Deficitinė rinka tampa sinerginio augimo šaltiniu. Didėjantis pelningumas pritraukia kapitalą, o investicijos pradeda augti sparčiau nei pati technologinė plėtra.
Svarbus šio proceso elementas yra laiko lagas tarp investicijų ir pasiūlos atsiradimo. Kapitalas investuojamas greitai, tačiau naujos gamybos ar infrastruktūros sukūrimas reikalauja laiko. Todėl paklausa kurį laiką auga greičiau nei pasiūla, o deficitinė rinka išlieka.
Rezonansinis augimas
Deficitinė rinka sukuria sąlygas sinerginiam procesui, kurį galima apibūdinti kaip rezonansinį augimą. Šiame etape inovacijų dinamika tampa eksponentinė.
Augimą sustiprina keli vienu metu veikiantys mechanizmai:
- tinklo efektai
- informacijos sklaida ir socialinė imitacija
- kapitalo koncentracija inovacijos sektoriuje
- technologinė sinergija tarp skirtingų ekonomikos sektorių
Difuzijos modeliuose šis procesas aprašomas imitacijos koeficientu, kurį Frank Bass modelyje žymi parametras q. Ekonominiu požiūriu šį parametrą galima interpretuoti kaip rezonanso intensyvumo rodiklį.
Rezonansinėje fazėje investicijų grąža gali augti labai sparčiai. Tai paaiškina inovacijų euforijos laikotarpius, kai technologinės ar finansinės rinkos plečiasi beveik hiperboliniu tempu.
Stabilizacija ir korekcija
Rezonansinis augimas negali tęstis neribotai. Didėjant investicijoms ir plečiantis gamybos pajėgumams, pasiūla palaipsniui pradeda vytis paklausą. Kartu didėja ir pasiūlos kaštai: infrastruktūros, kapitalo ir technologinės plėtros sąnaudos.
Tam tikru momentu sparčiai augančius pelningumo rodiklius pradeda vytis panašia dinamika didėjantys pasiūlos kaštai. Šiame etape sistema pereina į stabilizacijos fazę.
Stabilizacija gali pasireikšti įvairiomis formomis – kainų korekcija, rinkos konsolidacija arba naujos technologinės pusiausvyros susiformavimu. Dažnai technologinė inovacija išlieka, tačiau finansinė euforija išnyksta.
Inovacijų ciklo struktūra
Apibendrinant galima išskirti keturias inovacijų ciklo fazes:
Impulsas – technologinis proveržis sukuria naują paklausą.
Bifurkacija – susiformuoja deficitinė rinka.
Rezonansas – sinergija generuoja eksponentinį augimą.
Stabilizacija – pasiūla pasiveja paklausą.
Ši dinamika leidžia suprasti, kodėl inovacijų bangos dažnai pereina į spartaus augimo ir euforijos fazes.
Paveikslas. Inovacijų ciklo dinamika: nuo impulso iki stabilizacijos
Paveiksle schematiškai pavaizduota inovacijų ciklo dinamika, sujungianti keturias teorines perspektyvas.
Tokį inovacijų ciklą galima interpretuoti kaip rezonansinę ekonominės sistemos reakciją į technologinį impulsą. Technologija sukuria pradinę energiją, deficitinė rinka sukuria sinergiją, o rezonansas generuoja eksponentinį augimą.
Tačiau kiekviena rezonansinė sistema turi ribą. Kai pasiūlos kaštai pradeda vytis grąžą, sistema pereina į stabilizacijos režimą.
Todėl inovacijų bangos nėra vien technologinis procesas – tai kompleksinė ekonominė dinamika, kurioje technologiniai pokyčiai, kapitalo srautai ir rinkos struktūra veikia kaip vieninga sistema.
FPT inovacijų teorema
Kiekviena reikšminga inovacija išbalansuoja rinką sukurdama deficitinę paklausą. Ši būsena generuoja rezonansinį augimą, kuris tęsiasi tol, kol augantys pasiūlos kaštai panaikina perteklinę grąžą ir sistema stabilizuojasi naujoje struktūrinėje pusiausvyroje.
FPT principas
Didžiausias inovacijų variklis nėra technologija – tai jos sukurtas rinkos deficitas.
Prof. Stasys Girdzijauskas
Vilniaus universitetas
ORCID: 0009-0006-7057-276X
Pastaba dėl dirbtinio intelekto naudojimo. Rengiant straipsnį naudotasi dirbtinio intelekto (ChatGPT) pagalba kaip refleksine priemone idėjų struktūrizavimui ir argumentų aiškumo gerinimui. Už straipsnio turinį, akcentus ir išvadas pilnai atsako autorius.
Susiję “Mokslo Lietuvos” tekstai:
Kaip gimsta deficitinės rinkos: bifurkacija, natūralus Ponzi ir verslo ciklai – Mokslo Lietuva