Vandenynuose – milijardai tonų plastiko gaminių, kurių sluoksnis siekia net iki kilometro gylio. Per 40 metų išdžiūvo apie 70 proc. Aralo jūros. 1,5 mlrd. žmonių kovoja su antsvoriu, o beveik milijardas badauja, nors maisto visame pasaulyje yra pagaminama tiek, kad jo užtektų išmaitinti visus 7 mlrd. gyventojų. Ir tai – tik keli pavyzdžiai, įrodantys, kad žmonija nebegali gyventi taip, kaip iki šiol. Žmonės ir verslas privalo vystytis darniai. Europos Sąjunga finansuoja tik darnaus vystymosi principus atitinkančius projektus.
Darnaus vystymosi, kuris pripažintas pagrindine ilgalaike pasaulio vystymosi ideologija, tikslas yra sumažinti skurdą, pagerinti gyvenimo kokybę, patenkinti pagrindinius žmonių poreikius, skatinti darnų ekonominį ir politinį vystymąsi, siekiant išvengti neatitaisomos žalos gamtos ištekliams, galinčios pasireikšti ateityje. Taikant darnaus vystymosi strategiją versle, mažėja ar visai nelieka atliekų – jos perdirbamos į naudingus gaminius, efektyviau naudojami gamtos ištekliai, įmonės sutaupo daug lėšų, gerinama gyvenimo kokybė. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų sukurta vandens valymo sistema, skirta „Klaipėdos naftai“, net penkis kartus geriau išvalo vandenį, nei reikalauja norminiai aktai. Apskaičiuota, kad įdiegtos žaliosios inovacijos atsiperka greičiau nei per 3 metus.
Efektyviai gerinti aplinkos apsaugą padeda KTU Aplinkos inžinerijos instituto ir Cheminės technologijos fakulteto mokslininkai, Nacionalinis inovacijų ir verslo centras. Universitetas jau daugiau nei 120-čiai įmonių yra suteikęs paslaugas, susijusias su darniu vystymusi. Verslininkų teigimu, tai ne tik padėjo sumažinti taršą, bet ir atnešė didelės finansinės naudos, leido padidinti darbo našumą.
Inovacijos – tik ekonomiškai naudingos
„Visiškai pritariu pažangiausiems šiuolaikiniams ekonomistams, kurie teigia, kad reikalinga nauja makroekonominė sistema, grįsta ne konkurencija, o bendradarbiavimu. Žmogus iš prigimties yra linkęs bendradarbiauti, o ne konkuruoti. Tik bendraudami tarpusavyje, galime išlikti“, – įsitikinęs KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorius prof. Jurgis Staniškis. Darnaus vystymosi tyrimais šis institutas užsiima nuo 1992 metų. Per šį laiką įgyvendinta per 100 tarptautinių projektų. Baltijos regione pirmaujanti elektroninių elektros skaitiklių gamintoja „Elgama-Elektronika“, viena didžiausių gamyklų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse – „Achema“, viena iš Baltijos šalių lanksčios pakuotės iš polimerinių plėvelių su fleksografine spauda gamybos lyderių bendrovė „Panoden“, „Kretingos šilumos tinklai“, Klaipėdos „ST Energija“ – tai tik keletas įmonių, su kuriomis Aplinkos inžinerijos institutas vykdė bendrus projektus.
Instituto sukurtą prevencinių inovacijų kūrimo, finansavimo ir diegimo schemą Jungtinių Tautų Organizacijos atstovai pripažino efektyviausia pasaulyje. „Reikia diegti tokias inovacijas, kurios ekonomiškai apsimoka, neturi neigiamo poveikio aplinkai, yra žmogui socialiai priimtinos ir nedaro neigiamos įtakos mūsų kultūrai ir kultūriniam paveldui. Kiekvienas sprendimas ir kiekviena inovacija turi būti tikrinami pagal darnaus vystymosi principus. Jei bent vienas jų yra pažeidžiamas, tokią „inovaciją“ reikia mesti į šiukšlių dėžę“, – neabejoja J. Staniškis.
Ekologiškumas taupo pinigus
Yra keturi svarbiausi darnaus vystymosi pricipai. Pirmasis – technologiniai sprendimai: gamybinius procesus reikia perorganizuoti taip, kad jie negeneruotų atliekų. Taip „nušaunami du zuikiai“: taupomi ištekliai ir mažinamas atliekų kiekis. Antrasis – ekologinis gaminių projektavimas: gaminius būtina projektuoti taip, kad per visą gyvavimo ciklą jų poveikis aplinkai būtų minimalus. „Lietuvoje jau esame perprojektavę per 50 gaminių. Pavyzdžiui, įmonei „Elgama-Elektronika“ perprojektavome elektrinį skaitiklį su ekologiniu pasu vartotojui, taip gerokai sumažindami poveikį aplinkai. Šis gaminys sėkmingai tiekiamas į Europos rinką“, pasakoja J. Staniškis. Trečiasis darnaus vystymosi principas – prevencinė aplinkos vadybos sistema. Ekologinio projektavimo ir švaresnės gamybos procesai turi būti integruoti į įmonės vadybos sistemą. Nuolatinis tobulinimas (angl. continuous improvement) yra vadybos sistemos rezultatas, pasiekiamas prevencinėmis priemonėmis ir greitai atsiperkantis. KTU Aplinkos inžinerijos institutas moko įmones kurti prevencinę, išteklius tausojančią vadybos sistemą, konsultuoja įmones, diegiančias standartizuotas aplinkos vadybos sistemas. Ketvirtasis principas – socialinė verslo atsakomybė. „Socialiai atsakingas verslas dalyvauja visuomenės gyvenime: švietime, sveikatos apsaugoje, kultūroje“, – pabrėžia profesorius.
ES parama – tik atitinkantiems darnų vystymąsi
Jurgis Staniškis pabrėžė, kad, pagal ES reikalavimus, finansuojami gali būti tik tie investiciniai projektai, kurie tenkina du reikalavimus – lyčių lygybės ir darnaus vystymosi. Teikiant paraišką paramai, reikės įrodyti, kad įmonės ar organizacijos priimami sprendimai neprieštarauja minėtiems keturiems darnaus vystymosi principams. ES fondų finansinių investicijų panaudojimą Lietuvoje stebi Stebėsenos komisija prie LR finansų ministerijos, kurios vienas narių yra ir profesorius J. Staniškis. „KTU Aplinkos inžinerijos institutas gali padėti, rengiant šias paraiškas, konsultuoti nacionalines ir tarptautines kompanijas, ieškančias ilgalaikių darnių sprendimų, optimizuojančias transporto, energetikos, pramonės ir paslaugų procesus“, – teigia instituto direktorius.
Vandenį išvalo penkis kartus geriau
Didelį įdirbį ir patirtį žaliųjų technologijų ir aplinkosaugos srityje yra sukaupusi KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedra. Dr. Viktoro Račio vadovaujama tyrėjų grupė prieš septynerius metus sukūrė vandens valymo sistemą, kuri penkis kartus geriau išvalo vandenį, nei to reikalauja norminiai aktai. Šis projektas, kaip jau minėta, įgyvendintas su „Klaipėdos nafta“, kai įdiegta originali technologija, naudojant laukinių mikroorganizmų adaptuotas kultūras, buvo pripažintas darnaus vystymosi sėkmės istorija. Aplinkosaugos technologijos katedroje taip pat kuriamos technologijos, susijusios su oro valymu, atliekų tvarkymu, tvaria miesto plėtra ir grunto valymu. „Technologijos reikalauja įvairiapusių žinių. Reikia išmanyti matematiką, fiziką, chemiją, mokėti apdoroti duomenis, būti kritiškam. Turintys gilių fundamentaliųjų mokslų žinių, net ir keičiantis pasauliui, išliks svarbiais „žaidėjais“. Tačiau, jei keičiantis pasauliui tuos gebėjimus prarandi, lieki „ant ledo“, – mano V. Račys.
Ateitis – technologijų tobulinimas
„Technologijų raida suteikia vilties, kad pasaulis netaps pavojingu kalėjimu. Juk antros Žemės neturime. Mūsų katedroje kuriamos darnaus vystymosi technologijos yra viena iš prevencinių priemonių, gerinant aplinkosaugos veiksmingumą“, – sako V. Račys, pabrėždamas, kad ne mažiau svarbios ir kitos darnaus vystymosi sritys: socialinė, ekonominė, kultūrinė. Docento įsitikinimu, labai svarbu, kad visuomenė būtų pasiryžusi išsaugoti aplinką, o verslas ir pramonė siektų kurti alternatyvas aplinką niokojančioms technologijoms ir nedarytų žalos gamtos ištekliams. Pasaulinės korporacijos, kuriančios žaliąsias technologijas, sulaukia savo vyriausybių palaikymo ir valstybinių užsakymų. Tai leidžia pozityviems procesams sparčiai plėtotis. Nors Lietuvoje šios srities įstatymai kol kas nėra griežtai ribojantys, visuomenė, kuriai rūpi aplinkos ir gyvenimo kokybė, galėtų lemti rengiančius įstatymus politikus ir verslą.
Aliejus – iš kavos tirščių
KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centre veikiančiose laboratorijose, kurios yra tarsi mažos gamyklos, galima kurti ir išbandyti naujus gaminius, bet kuriame gamybos proceso etape keisti gamybos technologiją. Naudodamos universitete esančią modernią įrangą, įmonės sutaupo didelius žaliavos kiekius, sumažina atliekų kiekį. „Išspausti aliejų, kuris naudojamas gaminant kosmetiką, galima iš kavos tirščių. Tai yra pavyzdys, kai atliekos neišmetamos, bet panaudojamos pakartotinai. Perdirbdama atliekas, įmonė ar organizacija „vienu šūviu nušauna du zuikius“, nes neturi šiukšlių (viską sunaudoja) ir iš to dar uždirba pinigų“, – teigia KTU centro vadovė R. Aleksandravičienė.
Darnaus vystymosi strategiją įdiegti norinčios verslo įmonės ir organizacijos gali kreiptis į KTU Nacionalinį inovacijų ir verslo centrą: el. paštas nivc@ktu.lt, tel. +370 695 37440. Kontaktinis asmuo – R. Aleksandravičienė: el. paštas reda.aleksandraviciene@ktu.lt, tel. +370 610 02287.
Parengė Agnė Garkauskienė, Kauno technologijos universiteto viešųjų ryšių projektų vadovė.