Prisotinimo logika Lietuvos energetikoje
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos energetika išgyvena spartų ir iš esmės teigiamą virsmą. Atsinaujinančios energetikos projektai keičia kraštovaizdį, investicijos auga, technologijos pinga, o visuomenėje įsitvirtina nuostata, kad energetinė transformacija turi vykti kuo greičiau. Kuo daugiau saulės ir vėjo – tuo geriau. Kuo daugiau leidimų – tuo arčiau tikslų.
Ilgą laiką ši logika veikė. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau pasigirsta signalai, kad kartu su plėtra auga ir sistemos įtampa. Paradoksas tampa akivaizdus: elektros gamybos pajėgumų daugėja, bet problemų nemažėja.
Tai nėra vien Lietuvos išskirtinumas, tačiau būtent čia jis ypač gerai matomas.
Kai plėtra pradeda lenkti sistemą
Energetikos sistema susideda iš kelių tarpusavyje glaudžiai susijusių, bet nevienodu tempu judančių grandžių. Vienoje pusėje – sparčiai auganti atsinaujinančios energetikos plėtra, investuotojų iniciatyvos ir leidimų gausa. Kitoje – skirstomieji tinklai, kuriuos Lietuvoje administruoja ESO, ir perdavimo bei balansavimo sistema, už kurią atsakinga „Litgrid“.
Kol plėtra buvo ankstyvoje stadijoje, šios grandys vystėsi pakankamai sinchroniškai. Nauji projektai buvo prijungiami, tinklai stiprinami, sistema prisitaikydavo. Tačiau augant projektų skaičiui, šis sinchronas pradėjo irti.
Skirstomieji ir perdavimo tinklai, skirtingai nei saulės ar vėjo parkai, negali būti išplėsti akimirksniu. Jų modernizavimas reikalauja laiko, planavimo, derinimų ir didelių investicijų. Todėl natūralu, kad tam tikru momentu leidimų dinamika pradeda lenkti fizines sistemos galimybes.
Prisotinimas – nematomas, bet realus
Energetikos sistemos ribos dažnai nėra akivaizdžios. Kol jos nepasiektos, atrodo, kad plėtra gali tęstis be didesnių pasekmių. Tačiau artėjant prie prisotinimo, sistema tampa vis jautresnė net ir nedideliems disbalansams.
Daugėja situacijų, kai elektros gamyba ir vartojimas nesutampa laike. Atsiranda perteklinė gamyba tam tikromis valandomis, kai saulė šviečia arba stipriai pučia vėjas, bet vartojimas tuo metu ribotas. Tokiais atvejais kainos rinkoje ima kristi, kartais – iki nulio ar net neigiamų reikšmių.
Šią žiemą akivaizdžiai pasireiškė elektros energijos deficitas: dėl trumpų dienų, sniego dangos ir silpno vėjo atsinaujinanti generacija padengė tik nedidelę poreikio dalį.
Tai nėra rinkos „gedimas“. Tai prisotinimo signalas – būsena, kai sistemos kainų jautrumas (elastingumas) paklausos ir pasiūlos pokyčiams tampa ypač didelis.
1 pav. AEI plėtros, tinklų prisotinimo ir elektros kainų kritimo sąryšis: spartėjant generacijai, sistema pasiekia ribas, kuriose kainų signalai praranda stabilumą.
Kodėl geri sprendimai ima veikti priešingai
Plėtros pradžioje sprendimai, kurie skatino atsinaujinančią energetiką, buvo racionalūs ir būtini. Leidimų išdavimas spartino transformaciją, subsidijos padėjo technologijoms tapti konkurencingoms, konkurencija mažino kainas.
Tačiau artėjant prie prisotinimo, tie patys instrumentai ima veikti kitaip. Leidimai pradeda viršyti realias prijungimo ir balansavimo galimybes. Perteklinė gamyba spaudžia kainas žemyn, o investicijų grąža tampa sunkiai prognozuojama. Tinklų operatoriai susiduria su augančiais sistemos valdymo kaštais, kuriuos galiausiai tenka paskirstyti visiems vartotojams.
Svarbu pabrėžti: tai nėra konkrečių institucijų klaida. ESO ir „Litgrid“ veikia pagal joms priskirtas funkcijas ir objektyvias galimybes. Problema slypi platesnėje plėtros logikoje – tame, kad skirtingos sistemos dalys juda nevienodu greičiu.
Kada stabdymas tampa atsakomybe
Prisotinimo pagrindu veikiančios vadybos požiūriu, svarbiausias klausimas energetikoje yra ne tai, kiek dar galima pastatyti elektrinių, o tai, kiek sistema dar gali absorbuoti be destabilizacijos.
Tam tikru momentu racionaliausias sprendimas gali būti ne naujų projektų skatinimas, o laikinas tempo sumažinimas. Ne plėtros atsisakymas, bet jos perorientavimas: nuo gamybos prie tinklų ir kaupiklių, nuo kiekybės prie sistemos kokybės, nuo rekordų prie stabilumo.
Toks sprendimas dažnai atrodo nepopuliarus. Tačiau energetikoje nepopuliarūs sprendimai kartais būna patys atsakingiausi.
Brandžios energetikos požymis
Brandi energetikos sistema atpažįstama ne tada, kai ji nuolat auga, o tada, kai geba laiku keisti savo elgseną. Kai plėtra užleidžia vietą konsolidacijai, o spartinimą pakeičia balansas.
Lietuvos energetikos transformacija nėra sprintas. Tai ilga, logistinė kreivė, kurioje natūraliai ateina momentas, kai didžiausia rizika slypi ne stagnacijoje, o pertekliniame augime.
Gera energetikos vadyba šiandien – tai gebėjimas tą momentą atpažinti ir veikti iš anksto, o ne po krizės. Todėl energetikos politikos formuotojai turėtų atsižvelgti ne tik į atsinaujinančios energijos įdiegimo galutinius skaičius, bet ir į bendrą sistemos stabilumą, įvertinant jos prisotinimo lygį ir gebėjimą absorbuoti tolesnę plėtrą.
Stasys Albinas Girdzijauskas
Vilniaus universiteto afilijuotasis profesorius
Darius Karaša
Lietuvos energetikos institutas
Straipsnyje išdėstytos įžvalgos remiasi logistinio augimo ir prisotinimo teorija, sistemų dinamikos principais bei tarptautine atsinaujinančios energetikos integracijos literatūra. Argumentacija papildomai grindžiama viešai skelbiama Lietuvos energetikos sistemos informacija (ESO, „Litgrid“) ir elektros rinkų praktika, kurioje vis dažniau stebimi kainų nestabilumo ir perteklinės generacijos reiškiniai.
Literatūros sąrašas pateikiamas kaip teorinis ir empirinis pagrindas, papildantis publicistinį straipsnio pobūdį.
Literatūra
1. Prisotinimo, logistinio augimo ir ribų teorija
Meadows, D. H., Meadows, D. L., Randers, J., & Behrens III, W. W. (1972).
The limits to growth. Universe Books.
Verhulst, P.-F. (1838).
Notice sur la loi que la population poursuit dans son accroissement. Correspondance Mathématique et Physique, 10, 113–121.
Hirschman, A. O. (1958).
The strategy of economic development. Yale University Press.
Arthur, W. B. (1994).
Increasing returns and path dependence in the economy. University of Michigan Press.
2. Sistemų dinamika ir vadybinė metodologija
Forrester, J. W. (1961).
Industrial dynamics. MIT Press.
Sterman, J. D. (2000).
Business dynamics: Systems thinking and modeling for a complex world. McGraw-Hill.
Senge, P. M. (1990).
The fifth discipline: The art and practice of the learning organization. Doubleday.
3. Finansinio prisotinimo teorija ir logistinis požiūris į ekonomiką
Girdzijauskas, S. A. (2006).
Logistinė kapitalo valdymo teorija: determinuotieji metodai. Vilniaus universiteto leidykla.
Girdzijauskas, S. A., Moskaliova, V., & Štreimikienė, D. (2014).
Economic bubbles and financial pyramids: Logistic analysis and management. Nova Science Publishers.
Girdzijauskas, S. A. (2011).
Sovereign debt crisis: Logistic analysis. Vilniaus universiteto leidykla.
Girdzijauskas, S. A. (2024).
Ekonominės krizės. Finansinio prisotinimo teorijos įžvalgos. Vilniaus universiteto leidykla.
Girdzijauskas, S. A., Čiegis, R., & Dubnikovas, M. (2020).
Ekonominių procesų valdymas: grįžtamasis ryšys ekonomikoje. Regional Formation and Development Studies, (2), 28–38.
4. Energetikos ekonomika, AEI integracija ir kainų nestabilumas
International Energy Agency. (2017).
Getting wind and sun onto the grid: A manual for policy makers. IEA.
International Energy Agency. (2023).
Electricity market report. IEA.
Newbery, D., Pollitt, M., Reiner, D., & Taylor, S. (2018).
Financing low-carbon generation in the UK: The hybrid RAB model. Energy Policy, 123, 215–230.
https://doi.org/10.1016/j.enpol.2018.08.007
Borenstein, S., Bushnell, J., & Knittel, C. (2015).
The economics of renewable energy. Journal of Economic Perspectives, 29(1), 67–92.
https://doi.org/10.1257/jep.29.1.67
Helm, D. (2017).
Burn out: The endgame for fossil fuels. Yale University Press.
5. Elektros rinkos, kainų signalai ir sistemos stabilumas
ENTSO-E. (2020).
High penetration of power electronic interfaced power sources and the potential consequences for the power system. ENTSO-E.
ENTSO-E. (2022).
Electricity balancing in Europe. ENTSO-E.
Nord Pool. (2021).
Negative prices in the Nordic power market. Nord Pool Market Analysis.
6. Lietuvos energetikos sistemos instituciniai šaltiniai
Litgrid. (2023).
Lietuvos elektros perdavimo tinklo plėtros planas. Litgrid.
ESO. (2023).
Elektros skirstomųjų tinklų plėtros ir modernizavimo kryptys. Energijos skirstymo operatorius.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. (2023).
Elektros energetikos sektoriaus apžvalga. VERT.