VYRIAUSYBĖS PRIORITETAI. Balandžio 1 d. pasitarime Ministrų kabinetas sutarė dėl 2016 m. Vyriausybės veiklos prioritetų. Kitąmet bus tęsiami darbai siekiant svarbiausių Vyriausybės tikslų – stabilaus ekonomikos augimo, skaidraus, atviro ir efektyvaus viešojo valdymo, energinio efektyvumo ir energetinio saugumo didinimo, švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimo bei Europos Sąjungos (ES), užsienio politikos ir šalies gynybos ir saugumo stiprinimo. 2016-aisiais siūloma išlaikyti Vyriausybės veiklos prioritetų tęstinumą.
Pasak Vyriausybės vadovo, socialiai orientuotos rinkos ekonomikos stiprinimas ir kryptingas ekonomikos skatinimas yra šešioliktosios Vyriausybės svarbiausias prioritetas. Be to, 2016 metais ir toliau bus kryptingai veikiama siekiant gerinti verslo sąlygas ir mažinti administracinę naštą, skatinti vidaus investicijas ir pritraukti užsienio investuotojus.
Energetikos sektoriaus nepriklausomumo stiprinimas taip pat išliks aiškiu Vyriausybės prioritetu. „2016 metais tęsime šilumos ūkio pertvarkos darbus ir prioritetą teiksime perėjimui prie pigesnio biokuro naudojimo“, – teigė premjeras. Didelis dėmesys bus skiriamas viešųjų paslaugų kokybės gerinimo klausimui, ypač vienodos kokybės paslaugų prieinamumo šalies regionuose ir socialiai pažeidžiamiems asmenims didinimui. „Taip pat ieškosime pažangių būdų spręsti regionų problemas – prioritetą teiksime integruotoms teritorinėms investicijoms. Suprantame, kad kiekvienas regionas yra išskirtinis, o visų jų augimas priklauso nuo kompleksinės miesto ir kaimo vietovių plėtros. Todėl investuosime į socialinės atskirties mažinimo, ekonominės plėtros ir gyvenimo kokybę didinančias priemones, įsiklausydami į vietos bendruomenių poreikius ir skatindami jų iniciatyvas“, – sakė Ministras Pirmininkas.
Ministro Pirmininko teigimu, aktyvi Lietuvos užsienio politika kartu su ES ir NATO partneriais, šalies gynybos ir saugumo stiprinimas 2016 metais bus prioritetinė sritis, kuriai prireiks ne tik vieningo Vyriausybės matymo, bet ir visos šalies susitelkimo. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas kariuomenės vienetams komplektuoti, personalo rezervui rengti, kariuomenei modernizuoti įsigyjant ginkluotę ir įrangą, poligonų plėtrai ir paramai teikti Lietuvoje dislokuotoms NATO sąjungininkų pajėgoms.
VALSTYBĖS ŪKIO ĮVERTINIMAS. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Vyriausybės rūmuose susitiko su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovu Kristofu Klingenu ir jo komanda. Susitikimo metu TVF atstovai pristatė Lietuvos ekonominės padėties ir vystymosi tendencijų įvertinimą, su premjeru kalbėjosi apie šalies ūkio padėtį ir prognozes, aptarė mokslininkų siūlomą socialinį modelį.
Savo kasmetiniame vertinime ir rekomendacijose Lietuvai TVF pažymi, kad naujosios euro zonos narės ekonomikos atsigavimas per pastaruosius kelerius metus yra įspūdingas. Ūkio augimas buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje (ES), realusis šalies bendras vidaus produktas (BVP) viršijo ankstesnį aukščiausią lygį, šiuo metu pajamos vienam gyventojui siekia 73 procentus ES vidurkio pagal perkamąją galią. Ekspertų nuomone, tolimesnėje perspektyvoje Lietuvos ekonomika ir toliau augs – 2016 metais augimas sieks 3,2 procento.
Pasak TVF misijos atstovų, Lietuvoje kuriamas naujasis socialinis modelis – tai galimybė modernizuoti darbo santykius. „Reikia geriau subalansuotų susitarimų dėl darbo laiko, sutarčių formų, įspėjimo laikotarpių, išeitinių išmokų ir ginčų sprendimo, nes tai suteiktų darbo santykiams tvirtą ir stabilų pamatą bei sudarytų gerą įspūdį investuotojams, ypač iš užsienio“, – pabrėžė TVF misijos vadovas K. Klingenas.
REGIONINĖ POLITIKA. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Kupiškyje dalyvavo apskritojo stalo konferencijoje „Naujas ES finansinis laikotarpis regionams – esame kartu atsakingi už investicijų sėkmę“. Renginio metu premjeras pagrindinį dėmesį skyrė naujai 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų programai, kurioje regionų plėtrai numatyta daugiau kaip vienas milijardas eurų. „Šiuo finansiniu laikotarpiu regionų plėtrai skirta pusantro karto daugiau investicijų nei 2007–2013 metų programoje. Iš viso – daugiau kaip vienas milijardas eurų. Turime siekti, kad mūsų įgyvendinami projektai būtų maksimaliai naudingi savivaldybių ekonomikai, verslui, vietos žmonėms“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas A. Butkevičius.
Ministro Pirmininko teigimu, praėjusiu finansiniu laikotarpiu investicijos buvo koncentruojamos į regionų viešąją infrastruktūrą – miesto viešųjų erdvių tvarkymą, apleistų teritorijų regeneravimą. 2014–2020 metų finansinio laikotarpio prioritetas – integruotas teritorijų vystymas. Yra išskirtos 23 tikslinės teritorijos, kurioms bus skiriamos kompleksinės investicijos pagal individualų poreikį. Nauja regionų politika kelia tikslą atgaivinti pramonės įmonių veiklą, sudaryti sąlygas plėtotis smulkiajam ir vidutiniam verslui, didinti ekonominės veiklos įvairovę ir taip skatinti patrauklumą investicijoms ir darbo vietų kūrimui. Ministro Pirmininko teigimu, daugiausia pasieks tos savivaldybės, kurios jau apgalvojo ir parengė savo projektus. Šiemet pateiktiems projektams Vyriausybė suteiks 7,5 procento finansavimą iš 15 procentų, privalomų padengti savo biudžeto sąskaita. Savivaldybėms, pateikusioms projektines paraiškas 2016 metais, didesnę bendrojo finansavimo dalį teks rasti savo biudžete. 85 procentai projektų vertės bus finansuojami ES lėšomis.
Premjeras paragino savivaldybes pasinaudoti ir kitomis finansinėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, pasienio savivaldybės gali pretenduoti į Bendradarbiavimo tarp sienų programos paramą, žemos kvalifikacijos darbuotojų ir ilgalaikio nedarbo problemas padeda spręsti Užimtumo programa, viešiesiems pastatams atnaujinti ir gatvių apšvietimui sutvarkyti gali būti pasitelktos Energijos efektyvumo fondo lėšos.
Konferencijoje kalbėjęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pristatė išskirtines investicijų galimybes mažesniems miestams. Ūkio ministras Evaldas Gustas supažindino su naujomis programomis, kurios padės stiprinti regionų ekonomines jėgas. E. Gustas informavo, kad rengiamos įstatymo pataisos, kurios leis didesniam ūkio subjektų skaičiui pretenduoti į paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui. Konferencijoje dalyvavęs VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Nocius kalbėjo apie iššūkius naujų verslų kūrimuisi, patarė, kaip išvengti finansinių rizikų įgyvendinant infrastruktūros projektus, supažindino su „Verslios Lietuvos“ teikiamomis paslaugomis verslo plėtrai.
Diskusijoje taip pat dalyvavo dabartiniai ir naujai išrinktieji savivaldybių vadovai, verslininkai, bendruomenių ir visuomenės atstovai. Ministras Pirmininkas A. Butkevičius pažymėjo, kad tokio pobūdžio susitikimai regionuose, kurių Vyriausybė jau surengė aštuonis, yra abipusiškai naudingi – išgirstamos racionalios idėjos iš savivaldybių, kurios randa atgarsį Vyriausybės ar ministerijų sprendimuose.
PLEČIAMI DIPLOMATINIAI RYŠIAI. Vyriausybė nutarė Lietuvos ambasadorę Vengrijoje Rasą Kairienę teikti Prezidentei skirti ambasadore ir trims Balkanų šalims: Bosnijai ir Hercegovinai, Serbijai bei Juodkalnijai. Šalies vadovei pritarus, R. Kairienė šioms šalims pradėtų atstovauti nuo balandžio 7 d. R. Kairienė diplomatinę karjerą pradėjo 1994 metais Užsienio reikalų ministerijos (URM) Ekonomikos departamente, vėliau dirbo įvairiuose ministerijos padaliniuose. 2005–2006 metais diplomatė vadovavo URM Europos šalių departamentui, 2006–2011 metais ėjo Lietuvos ambasadorės Danijoje pareigas, 2011–2014 metais – URM Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamento direktorės pareigas. Nuo 2014 metų R. Kairienė – Lietuvos ambasadorė Vengrijoje.
STUDENTŲ PADĖKA. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) konferencijoje Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui įteikta padėka už iniciatyvų palaikymą ir bendradarbiavimą siekiant kurti geresnę aplinką studentams. Renginio dalyvius pasveikinęs premjeras pabrėžė, kad studentų entuziazmas, pasiryžimas mokytis ir dirbti leidžia tikėtis, kad į Lietuvos valstybės kūrimo, jos stiprinimo procesą ateityje įsitrauks daug gabių ir įdomių asmenybių. „Jauna mintis ir pasiryžimas labai reikalingi Lietuvai. Tuo metu Vyriausybė savo ruožtu ir toliau sieks ne tik aukštojo mokslo kokybės, bet ir studentų gyvenimo sąlygų gerinimo“, – renginyje kalbėjo Ministras Pirmininkas.
2014 m. lapkričio 17 d., švenčiant Tarptautinę studentų dieną, buvo pasirašytas istorinis ketinimų protokolas, kuriuo įsipareigojama iki 2018 m. didinti stipendijas ir finansavimą studentų bendrabučių renovacijai. Suprasdamos tai, kad būtina gerinti studentų finansinę padėtį, Vyriausybė ir LSS prisiėmė atsakomybę ir siekį didinti motyvaciją studijuoti, užtikrinant valstybės teikiamą paramą, gerinant studentų skatinimą ir bendrabučių būklę. Jau šių metų balandį Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) užbaigs finansinės inžinerijos planavimą, kuriame bus išspręsti studentų bendrabučių renovacijos finansavimo klausimai. Tuomet universitetai galės kreiptis į VIPA ir pradėti bendrabučių renovaciją.
NAUJOVĖS VILNIAUS KATEDROS LOBYNE. Bažnytinio paveldo muziejus inovatyviais edukaciniais sprendimais atnaujino Vilniaus katedros požemius. Katedros istorijos ir archeologijos ekspoziciją papildė vaizdo projekcijos ir holograma, šiuolaikinėmis technologijomis išplečiančios katedros istoriją ir pristatančios čia palaidotų Lietuvos valdovų portretus. Itin vertingam katedros požemių eksponatui – miniatiūrinei XIV a. pab. sidabrinei statulėlei – sukurta speciali holograma, atkurianti galimą, bet šiandien nematomą, viso objekto, relikvijoriaus, vaizdą. Tai pirmoji holograma Lietuvos muziejuose.
Ekskursijos pradžioje požemių lankytojus pasitinka žaismingos istorinės rekonstrukcijos, pristatančios Vilniaus katedros ir varpinės pastatų kaitą nuo XIII a. iki šių laikų. 1387 m. krikštijant Lietuvą buvo įsteigta Lietuvos vyskupija su katedra Vilniuje. Manoma, kad buvo paprastas, keturkampio plano, su bokštu vakarinėje pusėje pastatas. Gana greitai katedra sudegė, jos atstatymu rūpinosi Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Naujoji bažnyčia, perstatyta gotikos stiliumi, buvo gerokai didesnė nei buvusioji, o jos pagrindiniai konstrukciniai elementai iki pat mūsų dienų išliko katedros „griaučiais“. Vėliau dėl įvairių priežasčių šventovė dar keletą kartų perstatyta, joje pėdsakus paliko renesansas, barokas, galiausiai naujais drabužiais apvilko klasicizmas. Sovietmečių sunaikintos fasado skulptūros, atkūrus Nepriklausomybę, buvo atkurtos. Pastato stiliaus ir tūrio pokyčius vaizdingai perteikia specialiai šiam projektui kurtos iliustracijos.
„ŽUVĖDROS“ ATSISVEIKINIMAS. Neseniai Lietuvai apie paskutinį atsisveikinimo skrydį pranešęs legendinis sportinių šokių kolektyvas „Žuvėdra“ gali didžiuotis ne tik ištikimais žiūrovais, bet ir šokėjų bendruomenės dėmesiu. Atsisveikinimo su žiūrovais renginiuose, kurie taip pat skirti „Žuvėdros“ klubo 50-ies ir ansamblio 25-ių metų sukakčiai paminėti, dalyvavo buvę kolektyvo šokėjai, ansamblio veteranai. „Žuvėdros“ atsisveikinimo skrydį Klaipėdos Švyturio arenoje lydėjo pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, vadovaujamas dirigento Ugniaus Vaiginio, ir vienas žymiausių gitaros virtuozų Tomas Varnagiris. Renginio globėjas – Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
NETEKTYS. Balandžio 3 d. mirė Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, LR Seimo narys, disidentas, publicistas ir kultūrologas Algirdas Patackas.
Po sunkios ligos balandžio 6-ąją mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI ir VII Lietuvos Respublikos Seimų narys, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo Tarybos narys, filosofas, pedagogas, kultūros, politikos ir visuomenės veikėjas Romualdas Ozolas.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pareiškė užuojautas dėl rašytojo Petro Dirgėlos ir Klaipėdos teatro aktoriaus ir direktoriaus Gedimino Pranckūno mirties.