LR Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininko prof. Valdo Rakučio parengta informacija.
Lietuvai reikalinga ilgalaikė lituanistikos strategija
Trečiadienį, balandžio 29 d., Seime vykusiame Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos posėdyje aptarėme komisijos sudarytų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Mažosios Lietuvos lituanistinio paveldo darbo grupių pateiktus pasiūlymus, susijusius su šių lituanistikos sričių problematikos tyrimais, išsaugojimu ir sklaida. Komisija pabrėžė šios problemos strateginę svarbą valstybei ir pateikė konkrečių pasiūlymų sprendimams.
Buvo identifikuotos pagrindinės problemos ir iššūkiai.
- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo srityje:
Sisteminės politikos trūkumas: Nėra nuoseklios, ilgalaikės valstybinio lygmens politikos, užtikrinančios sistemingą LDK paveldo pažinimą, mokslo raidą ir visuomenės supratimą.
Fragmentiškas supratimas: LDK laikotarpis Lietuvos visuomenėje ir švietimo sistemoje dažnai suprantamas fragmentiškai, lokalizuojamas tik dabartinės Lietuvos istorijos rėmuose, o ne kaip integralus valstybingumo pamatas.
Vizualinių priemonių trūkumas: Trūksta kokybiškų istorinių žemėlapių, atlasų ir kitų vizualinių priemonių, padedančių suvokti LDK istorinę geografiją, teritorinę struktūrą ir kultūrinius procesus. Tai ypač aktualu „litvinizmo“ diskusijų kontekste.
Paveldo užsienyje integravimo stoka: LDK paveldas, esantis už dabartinės Lietuvos ribų (Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje), nėra sistemingai identifikuojamas, aprašomas ir integruojamas į Lietuvos atminties politiką.
Nepakankamas tarptautinis atstovavimas: Lietuvos mokslininkų dalyvavimas tarptautiniuose LDK tematikos tyrimuose ir diskusijose nėra pakankamai struktūriškai remiamas, menkinant Lietuvos pozicijas tarptautiniame diskurse.
Trumpalaikis finansavimas: Dabartinis projektinis, trumpalaikis finansavimo modelis neleidžia vykdyti ilgalaikių kompleksinių LDK paveldo tyrimų.
Jaunųjų tyrėjų trūkumas: Ypač didelė struktūrinė problema yra jaunųjų tyrėjų, dirbančių su viduramžių ir senosios dailės paveldu, bei mokančių esmines kalbas (pvz., slavų, lotynų, vokiečių) trūkumas.
- Mažosios Lietuvos lituanistinio paveldo srityje:
Platus, bet nykstantis paveldas: Didelė Mažosios Lietuvos paveldo dalis yra už dabartinės Lietuvos ribų (Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Skandinavijoje) ir sparčiai nyksta.
Taikymo kriterijų stoka: Trūksta išgrynintų lituanistinio paveldo kriterijų Mažosios Lietuvos atveju, ypač vertinant daugiakultūrinį ir daugiakalbį etninį paveldą bei evangelikų-liuteronų tradiciją.
Fragmentuota veikla: Moksliniai tyrimai, leidyba, skaitmeninimas ir viešinimas vykdomi fragmentiškai, be bendros koordinacijos, trūksta ilgalaikę sisteminę veiklą užtikrinančios institucijos ar programos.
Specialistų trūkumas: Didelis tyrėjų ir specialistų, gebančių dirbti su vokiškais rankraštiniais šaltiniais (ypač gotikiniu šriftu) ir kitomis reikalingomis kalbomis, trūkumas.
Nekryptingas supratimas: Paveldas dažnai suprantamas per siaurai, eliminuojant asmenis dėl pavardžių ar politinių kontekstų, ignoruojant realų kultūrinį, kalbinį, istorinį, religinį ir socialinį indėlį.
Komisijos nariai Mindaugas Kvietkauskas (VU Filologijos fakulteto dekanas), Aušra Martišiūtė-Linartienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė) ir Jurgita Verbickienė (LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komiteto pirmininkė) pabrėžė, kad Lietuvoje nėra insitucijos, kuri būtų atsakinga už lituanistikos problematikos visumą: esama įstaigų, kurios rūpinasi tam tikrais jos aspektais, tačiau jos visumą bando aprėpti tik Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija. Reikalinga vyriausybės lygio tarpinstitucinio koordinavimo strateginė programa, kurią ši komisija galėtų prižiūrėti.
Komisijai pateikta keletas principinių pasiūlymų sprendimams ir darbo tobulinimo kryptims.
- Valstybinė tyrimų ir įprasminimo programa:
Didžiosios Lietuvos (LDK) programa: Inicijuoti valstybinę kompleksinę LDK tyrimų ir įprasminimo programą, apimančią fundamentalus ir taikomuosius tyrimus (istorijos, archeologijos, kartografijos, menotyros, materialaus paveldo), istorinės kartografijos ir vizualinių priemonių rengimą, LDK paveldo objektų identifikavimą (įtraukiant objektus už Lietuvos ribų), mokslo rezultatų sklaidą ir edukacinių formų kūrimą. Ši programa turėtų būti ilgalaikė (10-20 metų).
Mažosios Lietuvos programa: Sukurti analogišką valstybinę Mažosios Lietuvos lituanistinio paveldo tyrimų ir įprasminimo programą, kuri plėstų paveldo sampratą, aprėpiančią įvairių genčių (lietuvių, prūsų, kuršių, etc.) ir bendruomenių (lietuvių, vokiečių, lenkų, žydų) indėlį, išplėstų dokumentinio ir rašytinio paveldo tyrimus bei istorinę atmintį.
- Finansavimo ir koordinavimo mechanizmas:
Tikslingas finansavimas: Įtvirtinti atskirą arba specializuotą LDK ir Mažosios Lietuvos tyrimų kryptį Lietuvos mokslo taryboje (LMT). Numatyti papildomą kultūros ir istorijos atminties priemonių finansavimą per Kultūros ministeriją ar Kultūros tarybą tiems projektams, kurie nesusiję su grynai moksline veikla.
Valstybinis interesas: Pabrėžti, kad LDK ir Mažosios Lietuvos tematikos tyrimai ir sklaidos veiklos yra valstybinis strateginis interesas, o ne tik atskirų mokslininkų ar institucijų iniciatyva.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas: Kurti tarpinstitucinę, tarpministerinę programą, įtraukiant Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Kultūros ministeriją, Užsienio reikalų ministeriją, LMT ir Kultūros tarybą. Ši programa turėtų būti aukštesnio, vyriausybinio lygmens, su ilgalaikiu (10 metų) priemonių planu.
- Koordinavimo institucinis modelis:
Dvi alternatyvos LDK atveju:
- Atskiras LDK tyrimų centras: Svarstyti atskiro, nuolat finansuojamo valstybinio mokslo ir paveldo centro įsteigimą.
- Tarpinstitucinis tinklinis modelis: Realistiškesnis variantas – stabilus, nuolat finansuojamas funkcinis tinklas, koordinuojantis esamų institucijų (institutų, universitetų, muziejų, paveldo saugos institucijų, nevyriausybinių organizacijų) veiklą.
Mažosios Lietuvos atveju: Siūloma stiprinti tarpinstitucinį tinklą, kurio kūrimas ir kuravimas galėtų būti pavestas Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, dėl jų jau turimų kompetencijų ir tinklų.
- Papildomi akcentai ir pasiūlymai:
Kalbos mokymas: Sustiprinti vokiečių, rusų ir kitų regionui aktualių kalbų mokymą nuo vidurinio ugdymo, bendradarbiaujant su Vokietijos ambasada ir Goethe-Institutu.
Archyvų prieinamumas: Inicijuoti dvišalę Lietuvos mokslo tarybos sutartį su Vokietijos institucijomis dėl mokslo bendradarbiavimo. Svarstyti praktines galimybes (pvz., kambario prie Lietuvos ambasadų Berlyne, Varšuvoje įrengimą), kad būtų palengvintas tyrėjų darbas užsienio archyvuose.
Skaitmeninimas ir duomenų bazės: Kryptingai identifikuoti svarbiausius Mažosios Lietuvos dokumentinio paveldo archyvus užsienyje, vykdyti dokumentų paiešką ir skaitmeninimą, kurti skaitmenines duomenų bazes (vietovardžių, istorinės geografijos, šaltinių).
Strateginė koordinacija: Suburti autoritetingą, J. Verbickienės žodžiais, „protingų galvų“ grupę, kuri strateguotų visos lituanistikos veikimą dešimčiai metų į priekį, nustatytų prioritetus ir koordinuotų veiksmus tarp institucijų.
Komisija numato apibendrinti ir patobulinti parengtas išvadas, atsižvelgiant į diskusijose pareikštas mintis, išsiųsti jas posėdžio dalyviams peržiūrėti ir papildyti, siekiant, kad šie pasiūlymai taptų gairėmis tolesnei komisijos veiklai.