IBM pristatė naują puslaidininkių technologiją, kuri, pasak bendrovės, gali užtikrinti 50 % geresnį našumą kompiuterių lustams, tuo pačiu žymiai sumažinant energijos suvartojimą.
IBM sukurta technologija dar nėra paruošta pramoniniam naudojimui, tačiau Armonke, Niujorke, įsikūrusi bendrovė teigė, kad „mato kelią į gamybą jau per ateinančius penkerius metus“.
Šis proveržis gali reikšti didelį šuolį į priekį, nes pramonė skuba sutalpinti daugiau skaičiavimo galios į mažesnius įrenginius, net ir didėjant nerimui dėl didžiulių technologijų pramonės energijos poreikių.
Taivano TSMC, pirmaujanti pasaulyje lustų gamintoja, neseniai pradėjo masinę „2 nanometrų“ lustų, kurie šiuo metu yra pramonės lyderiai, gamybą.
Naujoji IBM „0,7 nanometro“ technologija būtų dramatiškas žingsnis į priekį.
Nanometras, atominio masto matavimo vienetas, nurodo ne pažodinį lustų ar jų komponentų dydį, o tai, kaip tankiai tranzistoriai – mažyčiai elektroniniai jungikliai, sudarantys procesorius – gali būti supakuoti kartu.
Kuo mažesnis skaičius, tuo daugiau tranzistorių telpa ant nago dydžio lusto.
IBM proveržis sutalpintų beveik 100 milijardų tranzistorių tokio dydžio luste – beveik dvigubai tankesniame nei 2 nanometrų lustas.
Daugiau tranzistorių reiškia greitesnį ir galingesnį skaičiavimą ir gali padėti skatinti tokias pažangias technologijas kaip greitesni išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai, efektyvesni duomenų centrai, geresni savaeigiai automobiliai ir galingesnės dirbtinio intelekto priemonės, tokios kaip „ChatGPT“.
Prognozuojama, kad naujasis IBM lustas pasiūlys „iki 50 procentų didesnį našumą arba 70 procentų didesnį energijos vartojimo efektyvumą nei IBM 2 nanometrų lustai“, – teigė bendrovė.
Tai laikoma svarbiu pranašumu, nes duomenų centrai visame pasaulyje susiduria su didžiuliais dirbtinio intelekto energijos poreikiais, o vietos bendruomenės reiškia vis didesnį susirūpinimą dėl pasekmių.
IBM proveržis naudoja naują trimatę architektūrą, vadinamą „nanostack“, kuri sudeda tranzistorių sluoksnius vienas ant kito, o ne išdėsto juos viename sluoksnyje.
„Naujausias IBM lustų proveržis žymi svarbų momentą skaičiavimo srityje, perkeldamas technologijas iš nanometrų eros į atomų skalę“, – teigė Jay Gambetta, IBM tyrimų direktorius.
„Mes ne tik gaminame mažesnius tranzistorius, bet ir iš naujo išrandame lustų gamybos būdą, kad užtikrintume žymiai didesnę galią ir energijos vartojimo efektyvumą.“
Ši technologija taip pat leidžia 40 % pagerinti SRAM atminties lustus – „to nematėme dešimtmečius“, – sakė Huiming Bu, IBM puslaidininkių viceprezidentas.
SRAM lustai veikia kaip procesoriaus trumpalaikė atmintis ir yra labai svarbus elektroninių įrenginių komponentas – nuo žaidimų konsolių iki nešiojamųjų kompiuterių.
IBM technologija dar nėra paruošta masinei gamybai, o bendrovė tikisi pasiekti gamybos etapą per penkerius metus.
Tokių lustų gamyba yra labai sudėtingas procesas, reikalaujantis pažangios gamybos įrangos, gilių techninių žinių ir milijardų dolerių investicijų.
IBM pati lustų negamina, o licencijuoja savo dizainą tokioms įmonėms kaip Japonijos „Rapidus“, su kuria bendradarbiauja siekdama išplėsti 2 nanometrų gamybą.
Šiuo metu TSMC kuria „1,4 nanometro“ technologiją, kurios masinė gamyba numatyta apie 2028 m.
IBM paskelbė pagaminusi 7 nanometrų technologijos lustą
Atominio lygio modeliavimas numato tranzistorių mastelio ribas
Naujas IBM lustas, imituojantis žmogaus smegenų darbą
VGTU elektronikos inžinierių idėjas įgyvendins kompanija „IBM“