Nijolė VAIČIULĖNAITĖ-KAŠELIONIENĖ
Paslaptinga Chevalier de Boudono asmenybė
1806 m. Vilniuje, Jozefo Zavadskio spaustuvėje buvo išleista Chevalier de Boudono knyga prancūzų kalba „Lietuviški laiškai“. 1809 m. knygos leidimas buvo papildytas platesniu pavadinimu: „Lietuviški laiškai arba dviejų draugų, Lietuvos šalies, Ptičės pakrantės gyventojų, susirašinėjimas. Su keliomis trumpomis pastabomis apie Vilnių. Riterio de Boudono skirti kunigaikštytei Julijai Radvilaitei iš Anopolio“. Tais pačiais metais išspausdintas ir kitas šio prancūzų autoriaus veikalas – „Anopolinės arba mitologijos dienos, riterio de Boudono skirtos kunigaikštytei Julijai Radvilaitei iš Anopolio“.
Kunigaikštytei Julijai Radvilaitei, kunigaikščio Mikalojaus Radvilos ir Pranciškos Butler dukrai, knygose vadinamai Klementina, buvo pasamdytas namų auklėtojas prancūzas de Boudonas, kuris vengė rašyti savo vardą galbūt dėl to, kad buvo pasitraukęs iš savo šalies, vykstant 1789 m. prancūzų revoliucijai arba tuojau po jos. Lietuvoje reziduojantis prancūzų riteris netruko įsimylėti savo mokinę Juliją. Tačiau meilei kelią pastojo atvirai nedeklaruojama, tačiau potekstėje slypinti socialinė ir turtinė nelygybė. Galima manyti, kad guvernantu tapęs riteris nebuvo laikytas tinkama pora kunigaikštytei. Dvaro mokytojas galėjo tikėtis tik draugystės. Kunigaikštytės draugui buvo atlyginama materialiai – jis galėjo visam laikui įsikurti jam dovanotoje būstinėje netoli nuo Anopolio. Tokio pobūdžio draugystė yra sureikšminama, poetizuojama ir Julija-Klementina ją iškelia aukščiau už meilę, kaip kilniausią žmonių bendravimo išraišką.
Straipsnis prieinamas tik prenumeratoriams. Dėl prenumeratos kreiptis į „Mokslo Lietuvos“ redakciją.