Nauji ambasadoriai. Vyriausybė nutarė Prezidentei teikti siūlymą Lietuvos ambasadoriumi Jungtinėse Amerikos Valstijose skirti užsienio reikalų viceministrą Rolandą Kriščiūną, ambasadore Šveicarijoje – Užsienio reikalų ministerijos (URM) Strateginio valdymo skyriaus vedėją Valentiną Zeitler, ambasadore Pietų Afrikos Respublikoje – URM Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorę Sigutę Jakštonytę. Šalies vadovei pritarus, R. Kriščiūnas į naujas pareigas būtų skiriamas nuo rugpjūčio 3 d., V. Zeitler ir S. Jakštonytė – nuo liepos 27 d.
Kriščiūnas karjerą Užsienio reikalų ministerijoje pradėjo 1993 m. Ekonominių ryšių departamente. Diplomatas turi darbo JAV patirties. 1998–2001 m. jis ėjo pirmojo sekretoriaus pareigas Lietuvos ambasadoje Vašingtone, 2001–2012 m. – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Europos Sąjungos paramos departamento direktoriaus pareigas, 2009–2012 m. – Finansų ministerijos sekretoriaus ir finansų viceministro pareigas. Nuo 2012 m. R. Kriščiūnas – užsienio reikalų viceministras.
Zeitler 1994 m. pradėjo dirbti Lietuvos ambasadoje Austrijoje, kur ėjo pirmojo sekretoriaus, patarėjo pareigas, 2000–2002 m. – Užsienio reikalų ministerijoje sekretoriaus patarėjo, pavaduotojo pareigas, 2002–2005 m. diplomatė vėl dirbo ambasadoje Austrijoje, vėliau ėjo įvairias pareigas URM Administraciniame departamente, ambasados Vokietijoje Bonos skyriuje, ambasadoje Ukrainoje, Politikos planavimo departamente. Nuo 2014 m. sausio V. Zeitler vadovauja URM Strateginio valdymo skyriui.
Jakštonytė darbą URM pradėjo 1992 m. Teisės ir sutarčių departamente. Vėliau ji taip pat yra dirbusi Lietuvos ambasadoje JAV, misijoje prie Europos Sąjungos, 2002–2008 m. ėjo Lietuvos ambasadorės Kanadoje pareigas. 2008–2009 m. S. Jakštonytė – URM Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento, vėliau Globalios politikos departamento ambasadorė ypatingiems pavedimams. Diplomatė nuo 2008 iki 2014 m. buvo ambasadorė Malaizijai ir Singapūrui, reziduojanti Vilniuje, 2009–2014 m. – taip pat ambasadorė Tailandui ir Indonezijai. Nuo 2013 m. URM Teisės ir tarptautinių sutarčių departamentui vadovaujanti S. Jakštonytė po paskyrimo būtų pirmoji Lietuvos ambasadorė Pietų Afrikos Respublikoje.
Lietuvos oro uostų naujienos. Siekiant efektyviau plėtoti šalies oro uostus ir užtikrinti kuo didesnę naudą valstybei, Vyriausybės strateginis komitetas iš esmės pritarė bendrai valdomų Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūros ir paslaugų plėtrai koncesijos būdu, bet išlaikant oro uostų infrastruktūrą valstybės nuosavybe. Susisiekimo ministerijai pavesta parengti Lietuvos oro uostų koncesijos investicinį projektą, kuriame būtų įvertinta ir investicinė grąža valstybei. „Įvertinus geriausią tarptautinę oro uostų valdymo praktiką, numatoma, kad Lietuvos civilinių oro uostų koncesija sudarytų galimybę gauti papildomų pajamų į valstybės biudžetą, išplėsti ir modernizuoti oro uostų infrastruktūrą, padidinti keleivių aptarnavimo galimybes ir pagerinti šalies pasiekiamumą, nekeičiant valstybės nuosavybės teisių ir neprarandant oro uostų kontrolės. Tokio modelio tikslingumui įvertinti bus atlikta išsami ekonominės ir socialinės naudos analizė“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Birželio 25 d. Vyriausybės strateginiame komitete Susisiekimo ministerijai, VĮ Lietuvos oro uostams ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pavesta parengti šalies tarptautinių oro uostų (Vilniaus, Kauno ir Palangos) koncesijos investicijų projektą, finansiškai, techniškai ir socialiai pagrindžiantį investavimo tikslus, įvertinantį investicijų grąžą ir įgyvendinimo terminus. Konkursą laimėjusiam koncesininkui būtų suteikiama teisė plėtoti visus tris šalies oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos. Šių oro uostų infrastruktūra visiškai išliktų valstybės nuosavybe, koncesijos sutartyje numatant oro uostų valdymo ir plėtros sąlygas. VĮ Lietuvos oro uostai prižiūrėtų ir kontroliuotų koncesijos sutarties ir koncesininko įsipareigojimų tinkamą vykdymą. Koncesijos laikotarpio pabaigoje valstybė perimtų valdyti ir naudoti koncesininko išplėstą ir pagerintą valstybės turtą.
Strateginės kryptys. Vyriausybė pritarė Lietuvos Europos Sąjungos politikos 2015–2020 m. strateginėms kryptims „Auganti ir saugi Lietuva veiksmingoje Europos Sąjungoje“. „Dokumentas padės užtikrinti Lietuvos ES politikos nuoseklumą, palengvins Lietuvos pozicijų derinimą tarp skirtingų institucijų, o besidomintiems Lietuvos ES politika taps informacijos šaltiniu“, – pažymėjo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Strateginėse kryptyse atsižvelgta į Europos Komisijos prioritetus ir Europos Vadovų Tarybos suformuotą strateginę darbotvarkę. Siekdama šalies ekonomikos augimo, Lietuva pasisako už energetikos, transporto sistemų ir skaitmeninių technologijų vystymą ES vidaus rinkoje. Didelį dėmesį siekiama skirti konkurencingumui bei Lietuvos mokslo ir inovacijų sistemoms stiprinti. Vyriausybė remia Rytų partnerystės išlaikymą tarp svarbiausių ES prioritetų. Prie Lietuvos energetinio saugumo prisidės kuriama ES Energetikos sąjunga. Vyriausybė taip pat siekia, kad būtų užtikrinta veiksminga ES politika informacinio ir socialinio saugumo srityse. Vyriausybė remia ES atvirų durų politiką ir ryšių tarp ES piliečių stiprinimą.
Lietuva–Kinija. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Vyriausybės rūmuose susitiko su Kinijos Liaudies Respublikos vicepremjeru Gaoly Zhang – pirmuoju iš keturių Kinijos Vyriausybės vadovo pavaduotojų. Pirmas tokio aukšto rango Kinijos Vyriausybės atstovo vizitas dvišalių santykių istorijoje liudija apie tarpvalstybinių santykių dinamiką. Ministras Pirmininkas A. Butkevičius ir vicepremjeras G. Zhang aptarė politinį, ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą, dvišalių investicijų perspektyvas. Daug dėmesio buvo skirta partnerystei „Kinija+16“, kuri buvo įvertinta, kaip stiprinanti dvišalius ryšius ir papildanti Kinijos ir Europos Sąjungos strateginį dialogą. Premjeras pasiūlė tradicinį „Kinija+16“ vyriausybių vadovų forumą ir tokio pat formato universitetų konsorciumą surengti Lietuvoje.
Susitikime taip pat konstatuota, kad pastaraisiais metais bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Kinijos stiprėja ir aprėpia vis platesnį interesų spektrą. „Kinija yra itin svarbi Lietuvos partnerė Azijoje – mes siekiame toliau plėtoti ir gilinti dvišalį dialogą, ieškoti naujų galimybių mūsų verslui, žemės ūkio produkcijos gamintojams, infrastruktūros projektams“, – sakė premjeras A. Butkevičius. Ministras Pirmininkas pažymėjo, kad Vyriausybė per beveik trejus darbo metus sugebėjo patrigubinti Lietuvos eksportą į Kiniją. „Tai atspindi mūsų suinteresuotumą lietuviškoms prekėms atverti vienos didžiausių pasaulio rinkų vartus“, – pažymėjo Vyriausybės vadovas. Ministras Pirmininkas susitikime paprašė paspartinti lietuviškų pieno ir mėsos produktų eksporto į Kiniją galutinio leidimo išdavimą. Lietuva yra pasirengusi priimti Kinijos inspektorius ir auditorius dėl žemės ūkio produktų eksporto. Pokalbio metu taip pat aptartas bendradarbiavimas švietimo ir mokslo srityse. Balandžio mėnesį pasirašytas Lietuvos ir Kinijos susitarimas dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo. Tikimasi, kad šis susitarimas paskatins studentų mobilumą, didins aukštojo mokslo sistemų skaidrumą.
Didelis dėmesys skirtas Kinijos inicijuotam projektui „Viena juosta, vienas kelias“. Tai – 40 milijardų dolerių vertės fondas, skirtas finansuoti ekonomikai, ypač transporto infrastruktūros projektams ir regionų sujungimui. Ministro Pirmininko teigimu, Lietuva transporto paslaugų sektoriuje galėtų tapti Kinijos prekių ir krovinių srautų paskirstymo centru Rytų Europoje. Tam pasitarnautų intermodaliniai terminalai, konteineriniai traukiniai „Saulė“, „Šeštokai Express“ bei „Vikingas“ ir Klaipėdos uostas. Vyriausybės vadovas siūlė Kinijos verslininkams pasinaudoti esama infrastruktūra, taip pat paragino šios šalies įmones investuoti Lietuvoje.
Kauno klinikų 75-metis. „Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu nuoširdžiai sveikinu Jus, švenčiančius Kauno klinikų 75-erių metų veiklos jubiliejų, ir dėkoju už reikšmingus nuopelnus Lietuvos medicinai. Linkiu didelės sėkmės nelengvame, tačiau didžiai prasmingame darbe“, – sakė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Kauno klinikų 75-mečio minėjimo renginyje, atidarant Traumų ir skubios pagalbos centrą. Pasak premjero, labai svarbu, kad Kauno klinikose vyrauja mokymo, mokslo ir praktikos dermė. „Jūs visada aktyviai rūpinotės medikų rengimu, nuolatiniu jų kompetencijų ugdymu. Todėl būtent Kauno klinikos yra didžiosios Lietuvos medikų dalies Alma Mater“, – sakė Vyriausybės vadovas. Jis pažymėjo, kad Kauno klinikos drąsiai eina pirmyn kartu su modernėjančiu gyvenimu. Apie tai liudija ir atidaromas naujas padalinys – Traumų ir skubios pagalbos centras. Tai labai reikšmingas įvykis, centras įrengtas pritaikius geriausią Skandinavijos šalių, Jungtinių Valstijų ir Lietuvos medikų patirtį.