Rasa Keliuotytė
LitExpo atstovė spaudai
Paroda „BaltTechnika“ vyko Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO gegužės 22–24 dienomis.d
Norėdami atkreipti dėmesį, kad ir mūsų šalies pramonė gali kurti originalius, konkurencingus produktus, nes idėjų netrūksta, parodos „BaltTechnika“ organizatoriai pirmą kartą Lietuvoje surengė išradimų konkursą. Jame 12 Lietuvos išradėjų pateikė 18 patentuotų išradimų. Kol kas nė vienas iš jų į gamybą neįdiegtas, nes verslas neskuba investuoti į naujus neišbandytus projektus. Parodoje „BaltTechnika“ buvo paskelbti ir apdovanoti konkurso nominantai, o jų išradimai pristatyti specialiose ekspozicijose. Čia buvo galima panagrinėti išradimų schemas, brėžinius, nuotraukas, pamatyti ir realiai veikiančius bioreaktoriaus, dvitakčio rotorinio variklio modelius, 400 vatų išilginio judesio generatorių ir kt.
Šios idėjos sumanytoja Vaida Balčiūnienė sakė, kad net nustebo, supratusi, kiek visko įdomaus Lietuvoje yra sukurta, kiek daug neišnaudotų technologinių ir žmogiškųjų išteklių galėtų būti pritaikomi praktikoje. „Todėl ir rengiame konkursą pramonės parodoje, tikėdamiesi, kad verslas atkreips dėmesį į naujas galimybes, nes kol kas išradėjams tokių kontaktų labai trūksta“, – teigė V. Balčiūnienė.
Konkurse dalyvavo tik nuo 2000 iki 2012 m. užpatentuoti energetikos srities išradimai, o tokių Lietuvoje iš viso apie 70. Tarp jų yra ir hidraulinio smūgio kompresorius, ir plūdinis variklis, šiluminės energijos generatorius, universalus gravitacinis variklis, atliekų naikinimo būdas, jas deginant, individuali mobili hidroelektrinė, saulės elementas su paslėptu tekstūros emiteriu ir kt. Konkursui iš viso buvo pateikti 28 išradimai, po pirmosios atrankos jų liko 18. Daugiausiai išradimų – devyni – buvo pateikti nominacijoje „Atsinaujinantys energijos šaltiniai“, „Variklių“ nominacijoje buvo vertinami penki „Energijos kaupimo-paskirstymo sistemų“ nominacijoje – keturi išradimai.
Išradimus vertino žurnalo „Energijos erdvė“ vyr. redaktorius Bronius Rasimas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mokslo direkcijos direktorius Vaidotas Vaišis, Lietuvos technikos bibliotekos Patentinės informacijos centro skyriaus vedėjas Vytautas Guobys, Vilniaus patentų biuro Išradimų skyriaus ekspertė Daiva Pagirytė ir Vilniaus patentų biuro Viešųjų ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Marius Astikas.
Kaip teigė konkursą remiančios bendrovės „ELFA Distrelec“ vadovas Tomas Vaišvila, jie ne pirmą kartą remia įdomias idėjas ir jų įgyvendinimą. „Prisidėdami prie šio konkurso, norime paskatinti visus domėtis aktualiomis temomis ir bandyti sukurti naudingus prietaisus, kuriuos būtų galima naudoti ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuoti“, – sakė T. Vaišvila, pridurdamas, kad išradėjams pirmą kartą atsirado tokia gera progra pademonstruoti savo idėjas verslui ir plačiajai visuomenei.
Daugumą išradimų galima būtų pritaikyti
Vertinimo komisija tarp 18 konkursui pateiktų išradimų matė ir iš tiesų perspektyvių bei pritaikomų Lietuvos ūkyje. Aktualumu išsiskyrė išradimai, susiję su pastatų apšildymu. Tomo Glumbako išradimas, susijęs su centralizuota šilumos ir karšto vandens tiekimo sistema, galėtų būti nesunkiai pritaikomas praktikoje ir padidintų gaminamos šilumos energijos efektą, o Lino Banio išradimas, pastatų apšildymui skirtas, jau planuojamas pritaikyti individualiame name, kuris bus šiemet pradėtas statyti. Komisija labai susidomėjo ir Leontijaus Čičiškino hidraulinio smūgio oro kompresoriumi, kurio įdiegimas prisidėtų prie „žaliosios“ energetikos plėtros Lietuvoje. Sprendžiant ekologiškos ir atsinaujinančios energijos problemas, aktualus būtų ir Eugenijaus Šatkovskio saulės elementas su paslėptos tekstūros emiteriu, skirtas saulės šviesos energijai keisti į elektros energiją. Biodujų gamybai iš organinių atliekų skirtas Prano Baltrėno bioreaktorius, kuris gali būti panaudotas gyvulininkystės, paukštininkstės ūkiuose, maisto pramonėje, komunaliniame ūkyje. O daugiausiai išradimų pateikė Kęstutis Usevičius. Tarp šešių jo išradimų – šiluminė mašina, šiluminis reaktorius, energijos kaupimo iš aplinkos sistema, pakopinis kolektorius ir kt.
Aktualiausi – alternatyviosios mikroenergetikos išradimai
Kaip teigė vertinimo komisijos narys Lietuvos techninės bibliotekos Patentinės informacijos centro skyriaus vedėjas Vytautas Guobys, dauguma iš pateiktų vertinti išradimų buvo novatoriški ir praktiškai pritaikomi, tik gaila, kad neaiškus jų konkurencingumas tarptautiniu mastu įvertinant realiai egzistuojančius analogus. V. Guobys atkreipė dėmesį, išradimų pritaikoma labai mažai, ypač pramoniniu būdu gaminamuose produktuose. „Priežasčių daug. Pavyzdžiui, išradimai dažniausiai padeda spręsti ne pačias aktualiausias technines problemas arba išradėjai patys vieni nepajėgūs juos įgyvendinti ir sudominti verslą. Vis dėlto pagrindinė priežastis – nacionalinės strategijos ir infrastruktūros nebuvimas“, – sakė V. Guobys.
Žurnalo „Energijos erdvė“ vyr. redaktorius Bronius Rasimas, kuris taip pat buvo vertinimo komisijos narys, sakė, kad ir patys išradėjai turėtų būti aktyvesni, nes patento registracija yra tik formalumas. „Bandėme atrinkti tuos darbus, kurie aktualiausi mūsų kraštui ir lengviausiai pritaikomi – tai biodujų generatoriai, vandens bangų energijos panaudojimas elektros energijai gauti, saulės elektros elementų tobulinimo būdai. Aktualiausi yra alternatyviosios mikroenergetikos išradimai, arba tiesiog, racionalūs sprendimai, nes jie sudarytų sąlygas vystyti originalių įrengimų gamybą Lietuvoje, atsirastų naujų darbo vietų“, – svarstė B. Rasimas.
Išrinkti perspektyviausi nacionaliniai išradimai
Nacionalinių išradimų konkurse dalyvavo 12 išradėjų, kurie pateikė 18 patentuotų išradimų. Jų brėžiniai, schemos, modeliai buvo eksponuojami inžinerinės pramonės parodoje „BaltTechnika“. Antrąją parodos dieną, gegužės 23-ąją, buvo paskelbti 3 perspektyviausi išradimai, o jų autoriai apdovanoti specialiais prizais, kuriuos įsteigė konkursą remianti bendrovė „ELFA Distrelec“.
Išradimai buvo vertinami pagal jų novatoriškumą, parengties lygį, idėjos pritaikymo galimybes ir aktualumą mūsų šalies ūkiui. Nominacijoje „Atsinaujinantys energijos šaltiniai“ daugiausiai balsų surinko Eugenijaus Šatkovskio išradimas – saulės elementas su paslėptos tekstūros emiteriu. „Variklių“ nominacijoje labiausiai vertinimo kriterijus atitinkančiu buvo pripažintas Alekso Alfonso Pašilio išilginio judesio generatorius arba variklis. Perspektyviausiu išradimu nominacijoje „Energijos kaupimo-paskirstymo sistemos“ tapo Tomo Glumbako centralizuota šilumos ir karšto vandens tiekimo sistema.
Specialiu Technologijų inovacijų centro prizu buvo apdovanotas daugiausiai išradimų pateikęs Kęstutis Usevičius. Tarp šešių šio išradėjo konkursui pateiktų išradimų – šiluminė mašina, šiluminis reaktorius, energijos kaupimo iš aplinkos sistema, pakopinis kolektorius ir kt.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus habil. dr. E. Šatkovskio užpatentuotas saulės elementas su paslėptos tekstūros emiteriu skirtas saulės šviesos energijai konvertuoti į elektros energiją. Techninis rezultatas gautas laboratoriniais bandiniais, o tyrimai šiuo metu tęsiami bendradarbiaujant su silicio saulės baterijų gamintoja „Precizika-met SC“. Anot E. Šatkovskio, tai ne vienintelis jo išradimas. Daugiau kaip 40 metų fizikos srityje dirbantis mokslininkas yra užpatentavęs dar šešis išradimus.
Klaipėdos universitete techniku dirbančio Alekso Alfonso Pašilio išilginio judesio generatorius galėtų būti pritaikytas jūros bangų elektrinių statybai. Anot išradėjo, visame pasaulyje šioje srtityje dirba daugybė mokslininkų, Lietuvoje – jis vienintelis. Kaip teigia anksčiau radiotechniku dirbęs A. A. Pašilis, jį visuomet domino elektromagnetiniai reiškiniai. Ne vienerius metus daug keliavęs, laisvalaikiu užsiimdavo tyrinėjimais, eksperimentais, taip „žaidžiant“ su ritėmis ir magnetais atsirado ne viena gera idėja, tarp jų ir išilginio judesio generatorius. Šiuo metu tvarkomas šio išradimo europinis patentas. Išradėjas turi ir daugiau užpatentuotų įvairių rūšių generatorių.
Tomo Glumbako išradimas, skirtas centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos efektyvumui didinti. Statybų srityje dirbantis T. Glumbakas visuomet domėjosi energetika ir ieškojo įvairių idėjų šilumos tiekimo efektyvumui didinti. Jo išradimu yra susidomėjusių įmonių, su jomis dabar pasirašinėjamos bendradarbiavimo sutartys. T. Glumbakas dirba ne vienas – grupę sudaro keturi žmonės, kurie ketina užpatentuoti ir daugiau energetikos srities išradimų.