Julija Baniukevič
Rugsėjo 7 d. LR Prezidento rūmuose buvo pagerbti aštuonių geriausių praėjusiais metais apgintų disertacijų autoriai. Dviejų geriausių disertacijų autoriams ir šių metų nugalėtojams – fizikui dr. Donatui Majui (fizinių, technologinių ir žemės ūkio mokslų kategorijoje) ir istorikei dr. Ingai Leonavičiūtei (humanitarinių ir socialinių mokslų kategorijoje) Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) įteikė pinigines premijas ir kitus apdovanojimus.
Geriausių disertacijų konkursą LJMS organizuoja jau devintus metus. Šiais metais konkursui buvo pasiūlyta beveik devyniasdešimt darbų, todėl juos atrinkti buvo labai sudėtingas uždavinys. Pirmame etape vertintojai daugiau nei mėnesį disertacijas vertino individualiai, po to bendrame komisijos posėdyje po visą dieną vykusių diskusijų atrinko geriausius darbus. Antrame etape vertintojai daugiau nei mėnesį skaitė visas disertacijas ir išrinko geriausias 2014 m. disertacijas.
Prezidente. Roberto Dačkaus nuotr.
Fizikas dr. D. Majus disertacijoje pateikia naujų fundamentinių šio mokslo žinių. Jis sukūrė naują trimatės lazerinės tomografijos metodiką, kuri gali būti praktiškai panaudota formuojant tvarkingas erdvines-laikines struktūras. Istorikės I. Leonavičiūtės disertacija skirta šv. Brunonui Kverfurtiečiui ir paskutinei jo misijai 1009 metais, kai Kvedlinburgo metraščiuose, kaip teigiama, pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas.
Darbus konkursui galėjo teikti LJMS nariai ir visi jaunieji Lietuvos mokslininkai bei doktorantai. Daugiausia darbų fizinių, technologinių ir žemės ūkio mokslų kategorijose šiemet pasiūlė chemikai – net 9, energetikai – 6, agronomai – 5. Socialinių ir humanitarinių mokslų srityse daugiausia pasiūlė edukologai – 6 ir teisininkai – 5.
Susidomėjimas konkursu didėja. Šiemet pasiūlyta net trečdaliu disertacijų daugiau negu praėjusiais metais. Fizinių, technologinių ir žemės ūkio mokslų kategorijoje pasiūlytų darbų skaičius išaugo dvigubai. Toks rezultatas pradžiugino, tačiau kilo ir tam tikra įtampa, ieškant ekspertų, galinčių juos įvertinti. Todėl vertinimo procesas užtruko kiek ilgiau, nei buvo numatyta. Dabar apibendriname visus atliktus darbus ir svarstome, kaip optimizuoti vertinimo procesą kitais metais. Nuoširdžiai dėkojame visiems vertintojams už konkursui skirtą laiką, vertingas pastabas ir indėlį į Lietuvos mokslo potencialo vertinimą.
Prezidente. Roberto Dačkaus nuotr..
Vertinimo komisijoje dirbo aktyvūs Lietuvos mokslininkai, paskelbę reikšmingų publikacijų. Dalis komisijos narių daktaro disertacijas apgynė ir mokslinį darbą dirba užsienyje, tačiau stengiasi palaikyti ryšius su Lietuvos akademine bendruomene, o kai kurie aktyvią mokslinę veiklą tęsia gimtinėje. Renkant geriausius darbus, atsižvelgta į mokslinių tyrimų svarbą ir vertę, tyrimų metodologijos efektyvumą ir inovatyvumą, išvadų pagrįstumą, disertacijos originalumą. Didelis dėmesys buvo skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei ir atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu.
Vertinimo komisijos sprendimu šių metų laureatais fizinių, technologinių, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse tapo disertacijos, kurias pernai apgynė biochemikas dr. Darius Kazlauskas, chemijos inžinierius dr. Paulius Pavelas Danilovas, fizikas dr. Evaldas Stankevičius ir agronomė dr. Sidona Sikorskaitė-Gudžiūnienė. Biochemijos tyrimai parodė, kaip evoliucionavo organizmų DNR biosintezės mašinos, o fiziko gauti rezultatai yra itin svarbūs tobulinant mikromedžiagų kūrimo technologijas. Jie taip pat yra vertingi audinių inžinerijos plėtojimui. Pagamintas ir įvertintas tepalo su baktericidiniais mikrodalelių pavidalo krakmolo jodoforais prototipas, kuriuo remiantis sukurtas ir įdiegtas geriamojo vandens filtras. Agronomijos srities disertacija turi nemažos taikomosios vertės, nes suteikia naujų žinių ir siūlo naujų metodų kurti atsparesnes kenkėjams veisles.
Be geriausios disertacijos, laureato apdovanojimus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje taip pat gavo filosofas dr. Vytis Silius ir komunikacijos srities jaunasis mokslininkas dr. Tomas Petreikis. Filosofijos srities disertacija padeda suvokti filosofinius klausimus platesniame kontekste, o Kinijos plėtros analizė ir Konfucijaus centrų steigimas skatina geriau suprasti Kiniją. Nagrinėdamas komunikacijos teoriją, T. Petreikis pabrėžia istorizmo svarbą, leidžiančią objektyviau suvokti politines ir kultūrines aplinkybes.
Šių metų geriausios disertacijos parengtos įvairiuose Lietuvos universitetuose. Net penkios laureatų disertacijos buvo parengtos Vilniaus universitete (tarp jų ir dviejų laimėtojų), po vieną – Kauno technologijos universitete, Fizinių ir technologijos mokslų centre, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centre. Džiugu, kad Lietuvos verslo atstovai domisi jaunųjų mokslininkų veikla ir tampa tradiciniais LJMS konkurso rėmėjais. Šių metų apdovanojimus įsteigė generalinis rėmėjas AB „Amilina“, Baltijos pažangiųjų technologijų institutas (BPTI), IEEE Lietuvos skyrius. Konkursą rėmė ir UAB „Kardiolita“ – viena didžiausių privačių medicinos įstaigų Lietuvoje ir Baltijos šalyse. „Nijolės gėlės“ visus laureatus apdovanojo gražiomis puokštėmis, „Šviesos“ leidykla – itin vertingomis knygomis, o Sostinių golfo klubas pakvietė išmokti žaisti golfą.
