Gabija Mackevičiūtė
2015-uosius metus Europos Taryba yra paskelbusi Industrinio ir techninio paveldo metais (angl. European Industrial and Technical Heritage Year). Daugelis Europos valstybių ėmėsi bendrų projektų, XIX a. pabaigos–XX a. pirmos pusės industrializacijos nulemtiems sociokultūriniams procesams visuomenėse tirti, analizuoti profesinių bendruomenių (šachtininkų, geležinkeliečių, akmenskaldžių, statybininkų, aludarių, kt.) gyvensenos ir jų gyvenamųjų rajonų specifikos pokyčius. Šių metų paveldosaugos temos intencija daugelis šalių suskubo atkreipti dėmesį į nykstantį techninį paveldą, nefunkcionalius pramoninius objektus, suteikti jiems naujus vaidmenis šių dienų visuomenės gyvensenoje. Tiriama, kaip miestiečių ar kaimų bendruomenių sąmonę veikia tam tikri senojo techninio paveldo ženklai: fabrikai, gamyklų kaminai, malūnai, užtvankos, baržos ir upinė laivininkystė, kanalai ir kita. Ne vienas unikalus industrinio ir techninio paveldo objektas nusipelno dėmesio ir mūsų miestuose bei miesteliuose, bet retas kuris prikeliamas naujam gyvenimui ar sureikšminamas istorinės atminties kontekste…
Straipsnis prieinamas tik prenumeratoriams. Dėl prenumeratos kreiptis į „Mokslo Lietuvos“ redakciją.