Pokalbis su išradėju, inžinieriumi Viktoru Jokubaičiu„Mokslo Lietuva“: Lietuvos mokslininkų laikraštyje jau buvo skelbta apie Jūsų pasiūlymus spręsti energetinio aprūpinimo problemas. Paaiškėjo, kad jie sulaukė dėmesio ir buvo įvertinti.
Viktoras Jokubaitis: Esu labai dėkingas „Mokslo Lietuvai“, kad turėjau galimybę paskelbti savo idėjas laikraštyje, kuriame mintimis dalijasi žymiausi Lietuvos mokslo, kultūros, verslo autoritetai. Vertindamas tai, ką įgyvendinau savo kukliomis galimybėmis, manau, kad pavyko atlikti daugiau, nei galėjau tikėtis. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentus dviem išradimams. Šių išradimų paraiškos įregistruotos ir Europos patentų biure. Viena šių techninių idėjų pristatyta tarptautiniuose renginiuose „KIC InnoEnergy 2014“ ir „ClimateLaunchpad 2015“. Rugsėjo 3–4 dienomis, bendradarbiaudami su UAB „Globalios technoidėjos“, turėjome puikią galimybę Vilniaus inovacijų forume „Inovattion drift“, vykusiame parodų rūmuose LITEXPO, pristatyti patentuotų idėjų „Aerodinaminis treniruoklis“ vizualizaciją ir „Energetinio segmento“ modelį-maketą.
Antra vertus, norėtųsi kurti dar spartesniais žingsniais, tikintis iš kompetentingos aplinkos atsiliepimų, vertinimų, patarimų, pagalbos siekiant įgyvendinti šį gyvybiškai svarbų projektą. Taip pat noriu pasidalinti išgyvenimu, kurį patyriau beveik tą pačią dieną, kai gavau žinią apie patento išdavimą, perskaitęs šią biblijinę mintį: „Kantriai laukiau Viešpaties; jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą“ (Ps 40,2). Vėliau, diskutuojant inovacijų forume, vienas bendramintis patvirtino šią mintį. Daugelis mūsų esame aukštesnių jėgų „laiškanešiai“ arba „pasiuntiniai“, pristatantys „siuntas“, tarp jų ir inovacijas.
L.: Kadangi išradimas jau užpatentuotas ir publikuotas, gal galėtumėte skaitytojams plačiau pristatyti jo esmę ir atsiradimo aplinkybes? „Mokslo Lietuvoje“ publikuotame straipsnyje paminėta sąvoka „energetinis – komunikacinis kapiliaras“. Kas tai?
J.: Tai nauja sąvoka, apibūdinanti ir naują kryptį energetikoje, sprendžiančią energetinio aprūpinimo problemas, ir su juo susijusias pasekmes. Išradimo esmė – trijų didžiausių ir pagrindinių energetinių šaltinių (saulės, vėjo ir vandens) pritaikymas gaminant elektros energiją specialiame energetiniame segmente. Šio energetinio segmento konstrukcija – labai paprasta: tunelio pavidalo statinys su viena nuožulnia plokštuma išorėje sumontuotas tarp dviejų bokštų pavidalo atramų porų tam tikru atstumu, tam tikrame aukštyje. Viena iš atramų porų yra aukštesnė. Jos viršutinėje dalyje sumontuota vėjo jėgainė. Tunelio nuožulnioji plokštuma nuklota fotovoltinėmis plokštėmis ir lietaus vandens kolektoriais su bokštuose įrengtomis vandens talpyklomis, atliekančiomis energijos akumuliacinę funkciją.
Pagrindinis tunelis turi tris komunikacinius kanalus. Du iš jų, esantys žemesniame lygyje, gali būti naudojami žmonių susisiekimui priešingomis kryptimis judančiais šaligatviais, eskalatoriais, vagonėliais, kapsulėmis ant oro bei magnetinių pagalvių. Viršutinė tunelio dalis gali būti naudojama inžineriniams tinklams, medžiagų, smulkių krovinių transportavimui. Tokius atskirus segmentus galima jungti į reikiamo ilgio grandinę – kapiliarą, jungiančią miestus, valstybes, kontinentus.
Šios idėjos ištakos siekia 1990 metus. Nors nesu energetikos specialistas, bet dar studijuodamas domėjausi šios srities perspektyvomis. Galiausiai pastarieji penkeri metai mąstymo, ieškojimų, stebėjimų ir kūrybinio darbo atnešė mano anksčiau išvardintus rezultatus.
L.: Jūsų išdėstytos mintys iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtingos, sunkiai įgyvendinamos ir finansiškai imlios.
J.: Iš tikrųjų gali taip atrodyti. Ar tikrai esame teisingame kelyje? Mums buvo ir yra labai svarbūs ir vertingi kompetentingų specialistų šio išradimo idėjos ir jo pritaikymo galimybių vertinimai: „Tai nauja sritis energetikoje“, „Idėja verta didelės premijos“, „Trys – viename“, „Statinys į Smiltynę būtų vizitinė kortelė ne tik Lietuvai, Baltijos valstybėms, bet ir visai Europai“.
Palyginamoji analizė kviečia susimąstyti, kiek lėšų išleidžiama vienam magistralės ar požeminio metro kilometrui įrengti su visomis tolimesnėmis eksploatavimo ir avarijų pasekmėmis. Visa tai tik naudoja energiją, bet jos nekuria, todėl nekyla abejonių dėl projekto įgyvendinimo ekonomiškumo ir būtinybės. O kiek lėšų reikalauja atominės, šiluminės ar kitokio tipo elektrinės pastatymas, įrengimas ir priežiūra? Juk pasaulyje įrengiami pramogoms skirti „linksmieji kalneliai“, siekiantys iki 3 km ilgio ir iki 140 m aukščio, miestuose statomi bokštai – dangoraižiai, siekiantys arti 1 km. Taigi, manau, kad tikrai gali būti perspektyvus vienas kilometras energetinio kapiliaro, jungiančio Klaipėdą su Smiltyne, kuris pritrauktų tūkstančius turistų, arba panašus 3–5 km ilgio kapiliaras per Šiaulių miestą, kuris generuotų pigią ir ekologišką energiją. Vilniaus ir Kauno miegamieji rajonai panašiu kapiliaru būtų sujungti su centrine miesto dalimi. Todėl ir 100 km ilgio kapiliaras tarp Kauno ir Vilniaus, kuris sumažintų žūstančių keliuose skaičių, nenaudojant užstatomos žemės ploto, atrodo toks paprastas, reikalingas ir patrauklus projektas.
Svarbiausia tai, kad Lietuva turi visą reikiamą potencialą tokiems projektams įgyvendinti ir galėtų šioje srityje įgyti prioritetą pasaulyje. Čia turime omenyje projekto įgyvendinimo dalyvius – valdžios, mokslo ir stambaus verslo institucijas. Tolesnė ir platesnė tokių energetinių kapiliarų plėtra tarp didelę gyventojų koncentraciją turinčių vietovių, miestų, net valstybių galėtų reikšmingai sumažinti klimato kaitos pasekmes, skatinti technologijų pažangą, spręsti neigiamas demografines problemas ir mažinti antropoceno eros neigiamus padarinius mūsų planetoje.
L.: Gal pateiktumėte keletą įspūdžių iš inovacijų forumo?
J.: Puikiai suorganizuotas, solidus renginys, vykęs bene penkiose didžiulėse auditorijose, surinkęs per 1000 lankytojų, dalyvių, pranešėjų, inovacijų kūrėjų, išradėjų. Pranešimo temos: nuo „dronų“ iki „bozonų“. Maloniai nuteikė ūkio ministro, aplankiusio mūsų stendą, energetinio projekto, kaip futuristinio, įvertinimas. Įdomu, kaip būtų įvertinęs Ministras pirmininkas, kuris lankėsi parodoje ir tikriausiai tik dėl laiko stokos nespėjo susipažinti su mūsų pristatomomis idėjomis?