Š. m. lapkričio 5 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko ketvirtoji jaunųjų mokslininkų konferenciją „Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai“. Konferencijos tikslai – telkti jaunuosius mokslininkus, vykdančius žemės ūkio ir artimų sričių tematikos mokslinius tyrimus, skatinti jų bendradarbiavimą ir pirmųjų tyrimų rezultatų sklaidą. Taip pat labai svarbu ugdyti jaunųjų mokslininkų tyrimų rezultatų pateikimo mokslinei ir plačiajai visuomenei gebėjimus. Didingos Mokslų akademijos salės ir čia sklandanti mokslo šventovės aplinka skatina jaunuosius mokslininkus pasitempti, susikaupti ir parengti sklandžius ir išsamius pranešimus.
Dauguma konferencijos dalyvių studijuoja doktorantūroje ir vykdo mokslinius tyrimus įvairiose šalies mokslo ir studijų institucijose. Taip pat renginyje dalyvavo jaunesnieji mokslo darbuotojai neseniai apgynę disertacinius darbus, lektoriai, aktyvūs magistrantūros studentai. Konferencijoje dalyvavo 40 jaunųjų mokslininkų iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sveikatos mokslų, Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos universitetų ir Gamtos tyrimų centro. Skaityti pranešimai agronomijos, agrochemijos, sodininkystės ir daržininkystės, veterinarijos, zootechnikos, miškininkystės, aplinkotyros temomis; pristatymų santraukos išleistos atskiru leidiniu.
Plenariniame posėdyje
Plenariniame posėdyje sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė Joana Bacevičienė, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas, LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas prof. Zenonas Dabkevičius. LR Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vadovė Joana Bacevičienė perdavė žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės sveikinimo žodžius. Kalboje akcentuota, kad mokslo kelias yra atviras visiems norintiems, bet nėra lengvas, reikia daug pastangų, kad pasiekti užsibrėžtus tikslus. XXI-ame amžiuje spartėjant technologijų plitimo tempui, būtina įgyvendinti tokias idėjas, kurios skatintų žemės ūko pažangą ir konkurencingumą tarptautiniu mastu. J. Bacevičienė pabrėžė, kad jaunųjų mokslininkų žinios, pasiryžimas dirbti – tai, kas reikalinga ne tik žemės ūkio mokslo, bet ir visos šalies vystymuisi.
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas, remdamasis Eurostat ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, palygino 2012 ir 2013 metų finansus ir žmogiškuosius išteklius – du dalykus, lemiančius mokslo vystymąsi. LMA prezidentas atskleidė, kad Lietuvoje finansinė būklė gerėja, nuolat didėja MTEP finansavimas, bet žemės ūkio mokslams viešasis finansavimas ženkliai sumažėjo. Profesorius aptarė ir žmogiškąjį potencialą: Lietuvoje yra 8,5 tūkst. tyrėjų, tik šiek tiek atsiliekama nuo Europos sąjungos vidurkio. Vis dėlto žemės ūkio moksluose tyrėjų skaičius mažėja, šios srities doktorantų yra nedaug, lyginant su kitais mokslais, bet pastebima augimo tendencija.
LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas prof. Zenonas Dabkevičius pasidžiaugė, kad konferencija yra jau ketvirtoji, idėja prigijo ir tapo gražia tradicija. Konferencijoje dalyvauja visi skyriaus tikrieji nariai ir emeritai, didelę patirtį turintys mokslininkai, kurie įvertina tik pradedančiųjų tyrėjų darbus, dalija patarimus ir pastabas dėl mokslinių rezultatų pateikimo, diskutuoja dėl tyrimų aktualumo. Profesorius akcentavo, kad mokslininkai, norintys darbais sudominti kolegas ir verslo atstovus, turi nuolat tobulėti, kelti savo kvalifikaciją, sekti pasaulio mokslo naujienas ir verslo poreikius. Prof. Z. Dabkevičius pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti mokslininkų kaitą bei sėkmingai pasinaudoti sukurta mokslo infrastruktūra, mokslui reikia iniciatyvių, gabių jaunų žmonių. Taip pat labai svarbu, kad mokslas ir verslas dirbtų kartu, mažėtų takoskyra tarp šių sričių. Skyriaus pirmininkas padėkojo Žemės ūkio ministerijai ir „Dotnuvos projektams“ už paramą konferencijai.
Plenariniame posėdyje pranešimus skaitė penki jaunieji mokslininkai. Jiems buvo skirtas didžiausias iššūkis – pateikti savo tyrimus ir jų rezultatus Mokslų akademijos didžiojoje salėje, kur susirinkę visi Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus nariai, mokslo ir studijų institucijų vadovai ir atstovai, svečiai, kolegos. Plenariniame posėdyje vienas pranešimas skirtas kaimo ir miesto problematikai ir net keturi pranešimai – žemės ūkio augalų ir gyvūnų ligoms bei vaistažolių paruošimui – tai įrodo, kad šios temos dabar yra aktualiausios. Jauniesiems mokslininkams buvo nemažas iššūkis atsakyti į akademikų užduotus klausimus.
Darbas sekcijose
Agronomijos ir aplinkos inžinerijos sekcijoje nagrinėtos dirvožemio produktyvumo, augalų tręšimo efektyvumo, alternatyvių trąšų ir pesticidų kūrimo ir panaudojimo galimybių, piktžolių plitimo kontrolės, augalų apšvietimui šiltnamiuose naudojamų lempų tinkamumo, dirvožemio užteršimo sunkiaisiais metalais ir pesticidais mažinimo problemos. Agrobiologijos ir miškotyros sekcijoje aptartos anglies dvideginio emisijos iš dirvožemio ir sunaudoto augalų balansas, perspektyvios organinės trąšos, augalinių toksinų panaudojimas kenkėjų naikinimui, meteorologinių sąlygų įtaka vaistinių augalų kokybei, biokurui tinkamų augalų panaudojimo perspektyvos. Be abejo, šioje sekcijoje daug dėmesio skirta miško medžiams: jų ligotumui ir kontrolei, populiacijų vertinimui, produktyviausių medžių atrankai ir selekcijai. Vienas pranešimų buvo apie miško naudojimo įtaką kurtinių buveinėms.
Zootechnikos ir veterinarijos sekcijos pranešimuose nagrinėtos galvijų melžimo savybių gerinimo, skirtingų veislių kiaulių mėsos riebumo ir kokybės vertinimo, žemaitukų veislės arklių atrankos, karvių veršingumo ir pieningumo gerinimo, gyvūnų ligų sukėlėjų ir parazitų paplitimo bei jų kontrolės, gyvūninės kilmės produktų sveikatingumo gerinimo temos.
Apdovanojimai geriausiems
Ankstesnėse ir šių metų jaunųjų mokslininkų konferencijose skatinama mokslininkų konkurencija: plenariniame posėdyje ir kiekvienoje sekcijoje renkami du geriausi pranešimai. Sekcijų pirmininkams nelengva tai padaryti, nes didelė dalis pranešimų yra aktualūs, tinkamai parengti ir sklandžiai pateikti. Šiais metais geriausiais pranešėjais išrinkti šie jaunieji mokslininkai: Akvilė Jonavičienė (LAMMC), Tomas Kupčinskas (LSMU), Jelena Titova (LAMMC), Ina Živatkauskienė (ASU), Rita Verbylaitė (LAMMC), Monika Raškauskaitė (ASU), Vytautas Sabūnas (VDU), Samanta Tamašauskaitė (LSMU).
Jie buvo apdovanoti konferencijų laureatų diplomais ir rėmėjų įsteigtais prizais. Visiems konferencijos pranešėjams įteikti padėkos raštai už dalyvavimą konferencijoje ir naujausi LMA leidiniai.
Konferencijoje dalyvavę jaunieji mokslininkai labai kruopščiai paruošė pranešimus, sklandžiai juos perskaitė ir diskutavo sekcijose. Sekcijų posėdžiams pirmininkavo LMA žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus nariai, todėl užduodami klausimai, diskusijos ir patarimai buvo vertingi mokslinę karjerą pradedantiems doktorantams ir jauniesiems tyrėjams.
Ši konferencija ne tik gilina fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, bet ir stiprina ryšius su verslo subjektais, padeda teikti daugiau žemės ūkio verslo konkurencingumą didinančių rekomendacijų, todėl bus rengiama ir kitais metais.
Dr. Elena Narušytė
Autorė yra LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus mokslinė sekretorė.