Dr. Elena Narušytė
Lietuvos mokslų akademijoje įvyko ketvirtoji jaunųjų mokslininkų konferencija „Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai“. Jos tikslas – telkti jaunuosius mokslininkus, vykdančius žemės ūkio ir artimų sričių tematikos mokslinius tyrimus, skatinti jų bendradarbiavimą ir pirmųjų tyrimų rezultatų sklaidą. Taip pat labai svarbu ugdyti jaunųjų mokslininkų gebėjimus pateikti tyrimų rezultatus visuomenei. Didingose Mokslų akademijos salėse jaučiama mokslo šventovės aplinka skatina jaunuosius tyrėjus pasitempti, susikaupti ir parengti išsamius pranešimus.
sekretorė dr. E. V. Narušytė
Dauguma konferencijos dalyvių studijuoja doktorantūroje ir vykdo mokslinius tyrimus įvairiose Lietuvos mokslo ir studijų institucijose. Renginyje dalyvavo ir tyrėjai, neseniai apgynę disertacijas mokslų daktaro laipsniui įgyti, lektoriai ir aktyvūs magistrantūros studentai. Į konferenciją susirinko per 40 jaunųjų mokslininkų iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sveikatos mokslų, Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos universitetų ir Gamtos tyrimų centro. Buvo perskaityti pranešimai agronomijos, agrochemijos, sodininkystės ir daržininkystės, veterinarijos, zootechnikos, miškininkystės, aplinkotyros temomis. Pristatymų santraukos išleistos atskiru leidiniu.
Plenariniame posėdyje
Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas, LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas prof. Zenonas Dabkevičius. Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vadovė Joana Bacevičienė perdavė žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės sveikinimo žodžius. Akcentuota, kad mokslo kelias atviras visiems, bet nėra lengvas. XXI amžiuje spartėjant naujų technologijų diegimo tempui, būtina įgyvendinti tokias idėjas, kurios skatintų žemės ūko pažangą ir konkurencingumą tarptautiniu mastu.
LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas, remdamasis Eurostato ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, palygino 2012 ir 2013 metų finansinius ir žmogiškuosius išteklius, lemiančius mokslo vystymąsi. Nors moksliniams tyrimams skiriama vis daugiau lėšų, bet žemės ūkio mokslams finansavimas tuo laikotarpiu net sumažėjo. Žemės ūkio moksluose tyrėjų skaičius mažėja, šios srities doktorantų yra nedaug, tačiau pastaruoju metu pastebima ir augimo tendencija.
Albinas Kusta
Prof. Zenonas Dabkevičius priminė, kad ši konferencija yra jau ketvirtoji ir tampa gražia tradicija. Konferencijoje dalyvauja visi LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus tikrieji nariai ir emeritai, didelę patirtį turintys mokslininkai, kurie įvertina pradedančiųjų tyrėjų darbus ir diskutuoja apie tyrimų aktualumą. Profesorius akcentavo, kad mokslininkai, norintys sudominti kolegas ir verslo atstovus, turi nuolat tobulėti, kelti savo kvalifikaciją, sekti mokslo naujienas ir žinoti verslo poreikius. Mokslui reikia iniciatyvių ir gabių jaunų žmonių. Labai svarbu, kad mokslas ir verslas dirbtų kartu, mažėtų takoskyra tarp šių sričių. Skyriaus pirmininkas padėkojo Žemės ūkio ministerijai ir „Dotnuvos projektams“ už paramą konferencijai.
Plenariniame posėdyje pranešimus perskaitė penki jaunieji tyrėjai. Jiems buvo skirtas didžiausias išbandymas – pateikti savo tyrimus ir jų rezultatus Mokslų akademijos didžiojoje salėje, kurioje buvo susirinkę Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus nariai, mokslo ir studijų institucijų vadovai ir atstovai, svečiai ir kolegos. Vienas pranešimas skirtas kaimo ir miesto ryšių problematikai ir net keturi – žemės ūkio augalų ir gyvūnų ligoms bei vaistažolių paruošimui. Tai rodo, kad šios temos dabar yra aktualiausios. Jauniesiems mokslininkams buvo nemažas iššūkis atsakyti į akademikų klausimus.
Darbas sekcijose
Agronomijos ir aplinkos inžinerijos sekcijoje nagrinėtos dirvožemio produktyvumo, augalų tręšimo efektyvumo, alternatyvių trąšų ir pesticidų kūrimo bei panaudojimo galimybių, piktžolių plitimo kontrolės, augalų apšvietimui šiltnamiuose naudojamų lempų tinkamumo, dirvožemio užteršimo sunkiaisiais metalais ir pesticidais mažinimo problemos.
Agrobiologijos ir miškotyros sekcijoje aptartos anglies dvideginio emisijos iš dirvožemio ir sunaudotų augalų balansas, perspektyvios organinės trąšos, augalinių toksinų panaudojimas kenkėjams naikinti, meteorologinių sąlygų įtaka vaistinių augalų kokybei, biokurui tinkamų augalų panaudojimo perspektyvos. Daug dėmesio šioje sekcijoje skirta miško medžių ligoms, populiacijų vertinimui, produktyviausių medžių atrankai ir selekcijai.
Zootechnikos ir veterinarijos sekcijos pranešimuose nagrinėtos galvijų melžimo savybių gerinimo, skirtingų veislių kiaulių mėsos riebumo ir kokybės vertinimo, žemaitukų veislės arklių atrankos, karvių veršingumo ir pieningumo gerinimo, gyvūnų ligų sukėlėjų kontrolės, gyvūninės kilmės maisto produktų sveikatingumo gerinimo temos.
Apdovanojimai geriausiems
Tiek ankstesnėse, tiek ir šių metų jaunųjų mokslininkų konferencijose skatinama tyrėjų konkurencija: plenariniame posėdyje ir kiekvienoje sekcijoje renkami du geriausi pranešimai. Sekcijų pirmininkams tai buvo nelengva užduotis, nes dauguma pranešimų yra aktualūs, tinkamai parengti ir sklandžiai pateikti. Šiemet geriausiais pranešėjais išrinkti šie jaunieji mokslininkai: Akvilė Jonavičienė, Rita Verbylaitė ir Jelena Titova iš LAMMC, LSMU atstovai Tomas Kupčinskas ir Samanta Tamašauskaitė, tyrėjos iš ASU – Ina Živatkauskienė ir Monika Raškauskaitė bei VDU atstovas Vytautas Sabūnas. Jie buvo apdovanoti konferencijų laureatų diplomais ir rėmėjų įsteigtais prizais. Visiems konferencijos pranešėjams įteikti padėkos raštai už dalyvavimą konferencijoje ir naujausi LMA leidiniai.
Ši konferencija ne tik apibendrina jaunųjų tyrėjų atliktus fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, bet ir stiprina ryšius su verslo subjektais, padeda teikti daugiau žemės ūkio verslo konkurencingumą didinančių rekomendacijų. Numatyta, kad ji bus rengiama ir kitais metais. Autorė yra LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus mokslinė sekretorė