Mokslo ir studijų įstatymo pataisos. Seimas priėmė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad asmenims, nepretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas, būtų keliamas reikalavimas turėti ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir būti išlaikiusiems bent vieną valstybinį brandos egzaminą. Šis reikalavimas nebus taikomas asmenims, išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą pagal tarptautinių arba užsienio valstybių švietimo programas, bei atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Ši nuostata įsigalios 2016 m. kovo 1 d. ir bus taikoma asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2018 m. Priimtais teisės akto pakeitimais taip pat nustatyta, kad valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos turės būti akredituojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius. Pataisomis nuspręsta viešai skelbti informaciją apie visus galutinius priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus.
Gyventojai galės iki 2 proc. pajamų mokesčio skirti menininkams. Seimas priėmė Labdaros ir paramos ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų pataisas, kuriomis nutarta nuo 2017 m. sausio 1 d. sudaryti galimybę nuolatiniams gyventojams skirti iki 2 proc. pajamų mokesčio meno kūrėjo statusą turintiems fiziniams asmenims. Priimtais pakeitimais nuspręsta įtvirtinti, kad fiziniai asmenys, turintys meno kūrėjo statusą, galės būti paramos gavėjais. Jiems teikiama parama galės būti piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 2 proc. gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos. Fiziniai asmenys, kurie turės teisę gauti paramą, privalės atskirai tvarkyti gaunamos paramos apskaitą ir pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę ataskaitą apie gautą paramą ir jos panaudojimą. Pagal priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, paramos būdu gautos lėšos bus laikomos neapmokestinamomis pajamomis. Toks teisinis reglamentavimas skatins gyventojų tiesioginę paramą kultūrai ir mažins menininkų priklausomybę nuo valstybės biudžeto finansavimo.
Seimas įteisino privalomą priešmokyklinį ugdymą. „Ilgalaikių tyrimų duomenys rodo, kad kokybiškas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį visų vaikų, ypač augančių socialinės rizikos ir socialinės atskirties sąlygomis, tolesnei socialinei emocinei raidai, padeda mažinti skurdą. Ankstyvoji vaiko patirtis lemia, kaip jam seksis mokytis toliau“, – projekto pristatymo metu sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Įstatyme nustatyta, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę 5 metų sulaukusį vaiką, jeigu jis yra pakankamai subrendęs, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, o 6 metų sulaukusį vaiką, jei jis yra pakankamai subrendęs, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Pataisos įsigalios 2016 m. rugsėjo 1 d.