Giedrė Kojelytė
Modernus, nuolat pildomas literatūros terminų žodynas, vienu unikaliausių lietuvių kultūros dokumentų laikomi Kristijono Donelaičio poetiniai rankraščiai, Sąjūdžio atsiradimo priežastys, vaikų, gyvenančių ne Lietuvoje, kalbos kitimo ypatybės… Su šiais ir bene 500 kitų projektų, įgyvendintų pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programą, buvo galima susipažinti Lietuvos valdovų rūmuose vykusioje vienos dienos trukmės parodoje.
Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programos vykdymo grupės pirmininko, profesoriaus Rimvydo Petrausko teigimu, Programa prisidėjo prie naujos, platesnės lituanistikos sampratos įtvirtinimo, apimančios mokslinių žinių apie Lietuvą visumą įvairiose srityse. „Pagrindinis programos tikslas – finansuoti lituanistinius mokslinius tyrimus, jų sklaidą Lietuvos ir tarptautinėje akademinėje bendruomenėje, šalies visuomenėje. Svarbu pabrėžti, kad lituanistikos sritis apima ne tik kalbą, literatūrą, istoriją, menotyrą ar filosofiją. Lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės, kaip savarankiškos politinės bendruomenės, gyvavimo sąlyga, – pabrėžė prof. R. Petrauskas. – Ji suprantama ne tik pagal tyrimų lauką, bet ir pagal misiją – tapatybės puoselėjimą, prisidedant prie šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio mokslo ir kultūros poliloge. Paskatinusi tyrimus šiose srityse programa tapo viena svarbiausių mokslinių priemonių, ugdant Lietuvos pilietinę ir kultūrinę savimonę.“
Knygos – unikalių tyrimų rezultatai
Vienas pirmųjų, dar 2009 m. pagal programą atliktų tyrimų buvo siejamas su Sąjūdžio ištakomis. Tyrimui „Sąjūdžio fenomenas: pilietinio judėjimo tinklaveikos studija“ vadovavusi dr. Ainė Ramonaitė aiškinosi, iš kur sovietinėje Lietuvoje galėjo atsirasti kelių šimtų tūkstančių narių judėjimas, gebėjęs taikiai perimti valdžią ir sugriauti režimą, turintį milžinišką represinį aparatą. Šio tyrimo rezultatas – knyga „Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia“, su kuria susipažino vasario 18 d. Lietuvos valdovų rūmuose vykusios lituanistikos parodos lankytojai.
Renginio dalyviai galėjo pavartyti visus leidinius, išleistus Nacionalinės lituanistikos plėtros programos lėšomis. Pavyzdžiui, dr. Mikas Vaicekauskas, 2013–2014 m. tyrinėjęs K. Donelaičio rankraščius Vokietijos archyvuose, kartu su Giedre Jankevičiūte parengė dvikalbę studiją „Visagalė tradicija: Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ iliustracijos ir vaizdinis kanonas“. Vykdant projektą „Donelaitis.300“, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vadovui pavyko aptikti iki šiol nežinomų dokumentų, susijusių su K. Donelaičio ir jo šeimos biografinėmis detalėmis, įvairių tarnybinių raštų.
Dr. Dalia Klajumienė parengė knygą „Pasaulietiniai interjerai: idėja, dekoras, dizainas“, pasiremdama Lietuvoje vykusia tarptautine konferencija, kurioje dalyvavo ir interjerus analizavo Lenkijos, Latvijos, Estijos, Prancūzijos mokslininkai, restauratoriai ir dizaineriai. Knygoje aprėptas platus chronologinis ir probleminis pasaulietinių interjerų analizės laukas: nuo įvairiais istoriniais laikotarpiais Europoje plitusių viešųjų ir privačių įvairaus rango interjerų puošybos madų, atskirų vidaus erdvių dekoro elementų, funkcinės įrangos tyrimų pristatymo iki šiandienos interjero dizaino srovių aptarimo.
Gimtoji kalba kinta kartu su tauta
Parodoje veikė ir elektroninių duomenų bazių pavyzdžiai. Vienas jų – „Avantekstas“ – modernus lietuviškų literatūros mokslo terminų žodynas, kurį gerą dešimtmetį kūrė Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro dėstytojai ir doktorantai. Elektroniniame lietuviškų literatūros mokslo terminų žodyne yra daugiau nei 3,5 tūkst. kasdieniam vartojimui neįprastų literatūros terminų, pateikiamų penkiomis kalbomis: lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų. Šie terminai – nuolat pildomi, o jau esantys – naujai paaiškinami.
„Tikimės, kad paroda Lietuvos valdovų rūmuose padėjo atskleisti visuomenei, kas yra lituanistika, kokie tyrimai siejami su šia sritimi, ir paskatino susimąstyti, kodėl svarbu ne tik žinoti, bet ir, nesustojant tyrinėti, iš naujo atrasti, kokia yra lietuvių kalba, kultūra, kokia jos ir tautos raida“, – sakė Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža.
Dar vienas iš tyrimų, susijęs su nuo aplinkos priklausančiomis kalbos vystymosi ypatybėmis, atskleidė, kaip formuojasi Vokietijoje gyvenančių lietuvių vaikų kalbėjimo įgūdžiai. Tyrimo „Lietuvių kilmės vaikų, gyvenančių ne Lietuvoje: nuostatos, įtakos, tendencijos“ vadovė humanitarinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto lektorė Ingrida Balčiūnienė išsiaiškino, kad, neatsižvelgiant į tai, ar emigravę tėvai savo vaikus laiko lietuviais, ar vokiečiais, gimtąja kalba svetimoje aplinkoje vaikai kalba nenoriai, ir tik nuo tėvų įdėtų pastangų priklauso, ar jie nepamirš savo šaknų. I. Balčiūnienė įsitikinusi – gyva komunikacija kalbai vystytis yra būtina.
Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programa buvo itin populiari ne tik tarp Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkų. Iš viso programos lėšomis finansuota daugiau kaip 500 įvairios tematikos ir apimties projektų, išleista apie 450 knygų – mokslinių monografijų, šaltinių, mokslo populiarinimo darbų, parengta 30 duomenų bazių, 130 stambių skaitmeninių išteklių, surengta 50 tarptautinių lituanistinių konferencijų ir kt. Nors atliktų projektų skaičius – labai didelis, temų ir krypčių naujiems tyrimams yra gausybė. Todėl 2016–2024 m. patvirtinta nauja Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos programa. Šiam laikotarpiui skirta apie 17 mln. eurų. Autorė yra Lietuvos mokslo tarybos Komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistė