Naujųjų mokslo centrų atidarymo šventės išvakarėse su Vilniaus universiteto rektoriumi prof. Artūru Žukausku kalbėjosi Agnė Grinevičiūtė.
– Su kokiomis mintimis, lūkesčiais, tikslais pasitinkate Jungtinio gyvybės mokslų ir Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslo centrų atidarymą?
– Šių centrų atidarymas yra didžiulė ne tik Vilniaus universiteto, bet ir visos Lietuvos šventė. Saulėtekyje ima veikti svarbiausias Lietuvos mokslo branduolys, kuris daugelį dešimtmečių lems šalies pažangą perspektyviausiose technologijų kryptyse. Čia koncentruosis didelė dalis iškiliausių Lietuvos mokslo grupių, bus kuriamos naujos žinios. Reikšmingai sustiprės skatinanti giliau pažinti ir suprasti studijų aplinka, kurioje bus ugdomi mūsų talentai: studentai, doktorantai, jaunieji mokslininkai. Pagerės sąlygos tiek mūsų, tiek Vilniaus Gedimino technikos universitetui įgyvendinti savo socialinės atsakomybės funkciją – teikti aukštos kokybės mokslinių tyrimų paslaugas verslui ir komercializuoti idėjas, atsirandančias vykdant mokslinius tyrimus.
– Ar naujieji mokslo centrai turės įtakos Vilniaus universiteto pozicijoms tarptautiniuose reitinguose, ar padės pasiekti mūsų tikslą – patekti tarp 500 geriausių pasaulio universitetų?
– Manau, kad ir dabar Vilniaus universitetas yra tarp 500 geriausių pasaulio universitetų, tik mes iki šiol nepakankamai rūpinomės savo įvaizdžio formavimu, kad tai atsispindėtų ir tarptautiniuose reitinguose. Naujieji centrai leis mums kilti aukščiau, nes turima infrastruktūra sudaro prielaidas ilgainiui atsidurti tarp 300 geriausiųjų.
– Vilniaus universiteto mokslinis potencialas stiprėja. Ar realu ateityje tikėtis mūsų mokslininkus išvysti tarp Nobelio chemijos, fizikos, medicinos premijų laureatų?
– Tokios premijos neatsiranda tuščioje vietoje. O vieta šiandien – jau nebe tuščia. Tolesnė sėkmė priklausys nuo mūsų – kaip sugebėsime pasinaudoti naujomis galimybėmis, kaip pavyks susitelkti į beribes pažinimo erdves, atsiribojant nuo antraeilių dalykų, kaip pavyks apsaugoti tikrąsias mokslo vertybes nuo trumpalaikės konjunktūros. Mūsų mokslininkai nėra mažiau talentingi nei kitose šalyse. Sudarius jiems sąlygas, galima sulaukti puikių rezultatų.
– Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre atidaryta CERN paroda „Accelerating Science“, o Lietuva ketina teikti paraišką tapti asocijuotąja šios prestižinės organizacijos nare. Ką tokia narystė duotų Vilniaus universitetui?
– Simboliška, kad ši unikali paroda pradėjo veikti naujųjų mokslo centrų atidarymo metu. Savo mastais ir vaizdingumu ji gerokai pranoks Lietuvoje iki šiol vykusias CERN instaliacijas. Parodos ypatumas tas, kad jos lankytojus aptarnauja tikri profesionalai – Vilniaus universiteto mokslininkai, daugelį metų dirbantys bendruose projektuose su CERN, paskelbę šimtus publikacijų elementariųjų dalelių fizikos srityje. Todėl šios parodos, kuri veiks iki pat vasaros vidurio, poveikį Lietuvos visuomenei, ypač jaunimui, sunku pervertinti. Ji, be jokios abejonės, žadins siekį suprasti ir suteiks pažinimo džiaugsmą daugeliui lankytojų. Tai vienas svarbiausių žingsnių mūsų šalies narystės šioje unikalioje mokslo organizacijoje link. Tokia narystė visų pirma svarbi suprasti mus supantį pasaulį, suvokti savo vaidmenį šiame pasaulyje, domėtis didžiosiomis Visatos paslaptimis – svarbi dalykams, kurie skatina talentus atsiskleisti ir atnešti didžiausią naudą žmonijai.
– Gamtos mokslų fakulteto profesorius, JGMC projekto vadovas Juozas Rimantas Lazutka prisipažino, kad ilgą laiką bene vienintelis su buvusiu rektoriumi prof. Benediktu Juodka tikėjo, kad šie centrai gali tapti tikrove. Kada ir kokiomis aplinkybėmis tuo patikėjote Jūs?
– Niekada neabejojau abiejų projektų sėkme. Nuo pat pradžių dalyvavau rengiant Saulėtekio slėnio programą, pagal išgales prisidėjau ją įgyvendinant, įtikinant kitus jos būtinumu, ginant ją nuo skeptiško ir net ciniško požiūrio. Buvau ir esu visiškai tikras, kad suplanuoti ir nuveikti darbai yra vieni reikšmingiausių šiuolaikinės Lietuvos istorijoje