Lietuvos aukštosiose mokyklose – tarptautinio lygio dėstytojai iš užsienio
Valstybė remia tarptautinio lygio dėstytojų iš užsienio vizitus Lietuvos universitetuose ir kolegijose. Šiais metais 22 Lietuvos aukštosiose mokyklose paskaitas skaitys 80 aukštos kvalifikacijos dėstytojų iš užsienio. Tokią finansavimo iniciatyvą Švietimo ir mokslo ministerija vykdo skatindama šalies aukštąsias mokyklas plėsti atvirumą pasauliui ir kuo aktyviau dalyvauti tarptautiniuose idėjų mainuose. Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbtame finansavimo konkurse paramą dėstytojų iš užsienio vizitams laimėjo 14 universitetų ir 8 kolegijos. Dauguma finansuojamų dėstytojų vizitų truks dvi savaites. Dėstytojų iš užsienio vizitams paskirstyta beveik 180 tūkst. eurų. Norėdama gauti valstybės paramą, aukštoji mokykla vizitą turi kofinansuoti – jos skiriamos lėšos sudaro ne mažiau kaip 30 procentų bendros vizito sumos.
Lietuvos aukštosiose mokyklose dirbs dėstytojai iš trisdešimties valstybių. Dvylika dėstytojų aukštosios mokyklos kviečiasi iš Jungtinių Amerikos Valstijų universitetų, devyni atvyks iš Vokietijos, septyni – iš Švedijos, penki – iš Austrijos. Lietuvos studentai taip pat galės bendrauti su dėstytojais iš tokių tolimų šalių kaip Kinija, Kanada, Indija. Dešimt atvyksiančių dėstytojų yra lietuviai ar lietuvių kilmės užsieniečiai, dirbantys užsienio aukštosiose mokyklose. Daugiausia paramą gavusių dėstytojų atvyksta į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus Gedimino technikos universitetą, Vilniaus dailės akademiją, Mykolo Romerio universitetą ir Kauno technologijos universitetą. Iš kolegijų finansavimo konkurse aktyviausios buvo Klaipėdos valstybinė kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija ir Vilniaus kolegija. Skiriant lėšas konkurso būdu, atsižvelgta į dėstytojo pedagoginę, mokslinę ir praktinę patirtį, jo vizito naudą studentams ir aukštajai mokyklai.
Dėstytojų iš užsienio vizitų finansavimo konkursą Švietimo ir mokslo ministerija skelbė jau ketvirtą kartą. 2013 m. parama skirta 87 dėstytojams, atvykusiems dėstyti į 20 Lietuvos aukštųjų mokyklų. 2014 m. 17 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai turėjo galimybę dirbti su 75 aukštos kvalifikacijos dėstytojais iš užsienio. 2015 m. 21 aukštojoje mokykloje dėstė 80 dėstytojų iš užsienio. Finansavimo konkursus Švietimo ir mokslo ministerija skelbia kasmet. Kitą konkursą finansuoti dėstytojų iš užsienio vizitams 2017 m. numatoma paskelbti iki 2016 m. gruodžio mėnesio.
Bus vykdoma nuolatinė absolventų įsidarbinamumo stebėsena
Tęsiami valstybinės absolventų įsidarbinamumo stebėsenos sistemos kūrimo darbai. Vyriausybė patvirtino Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos pagrindų aprašą, nustatantį jos paskirtį, vykdytojus, principus ir koordinavimą. Sudarytas teisinis pagrindas leis vykdyti nuolatinę žmogiškųjų išteklių stebėseną, užtikrins jos pastovumą, atsakys į klausimą, ar asmenys dirba pagal įgytą išsilavinimą ir kokius atlyginimus gauna.
Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistema sujungs duomenis iš įvairių registrų ir leis įvertinti Lietuvos gyventojų užimtumo būklę ir kaitą, prognozuoti ateities tendencijas, priimti duomenimis pagrįstus sprendimus. Švietimo ir mokslo ministerija duomenis naudos valstybės finansuojamoms studijoms planuoti ir finansuoti, mokslo ir studijų institucijoms vertinti, specialistų pasiūlai prognozuoti, visuomenei ir suinteresuotosioms grupėms informuoti apie absolventų karjerą,
Iki šiol galimybės nuolat stebėti absolventų įsidarbinamumą darbo rinkoje nebuvo. Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) 2015 m. atliko absolventų karjeros pirminę analizę. Joje apžvelgta, kaip pirmaisiais metais po studijų baigimo į darbo rinką integravosi 2012 ir 2013 m. baigusieji Lietuvos kolegijas ir universitetus. Įtvirtinus nuolatinę absolventų stebėseną, tokia informacija bus renkama nuolat ir leis ne tik matyti esamą situaciją, bet ir fiksuoti tendencijas.