Pataisos dėl gerai besimokančio asmens nustatymo – nepriimtos.
Seimas nusprendė pritarti Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus dėl gerai besimokančio asmens nustatymo laikyti nepriimtais. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas savo išvadoje pritarė šalies vadovės veto ir pažymėjo, kad priimtame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo yra apibrėžta, koks asmuo laikomas gerai besimokančiu, neatitinka oficialiosios konstitucinės doktrinos. Seimas 2015 m. gruodžio 22 d. priimtomis Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis buvo numatęs, kad aukštosios mokyklos savarankiškai spręstų, kurie studentai bus vertinami kaip gerai besimokantys.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais, turi būti nustatyti įstatymu. Šiuo metu galiojančiame Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta, kad asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis nei aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo.
Lietuvos tyrėjams – naujos integracijos į Europos mokslinių tyrimų erdvę galimybės. Seimas, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės 2015 m. spalio 8 d. dekretą, ratifikavo Susitarimą dėl Europos molekulinės biologijos konferencijos įkūrimo, pasirašytą 1969 m. vasario 13 d. Ženevoje. Lietuvos Respublikai atstovauti paskirta Lietuvos mokslo taryba. Įstatymas Lietuvos tyrėjams suteiks naujas integracijos į Europos mokslinių tyrimų erdvę galimybes, taip pat sudarys sąlygas pretenduoti į aukšto lygio mokslines stažuotes. Kaip teigiama dokumento aiškinamajame rašte, susitarimui įgyvendinti kasmet reikės skirti apie 40 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Kalbos premijos konkursas
LR Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. XI-1297, skelbia 2016 metų Kalbos premijos konkursą. Premija įamžina įžymios lietuvių visuomenės veikėjos, žodžio laisvės gynėjos Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) atminimą. Kalbos premija skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms, institucijoms.
Pretendentų gauti premiją vertinimo kriterijai:
1) pastangos skatinti taisyklingos ir gražios lietuvių kalbos vartojimą viešajame gyvenime ir akademinėje srityje, žiniasklaidoje ir įvairioje literatūroje, renginiuose, socialinėse akcijose;
2) rūpinimasis lietuvių kalbos pritaikymu informacinėse technologijose;
3) lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų, sumanymų įgyvendinimas, kitokia lituanistinė veikla;
4) visuomenei reikšmingų, turinio naujumu išsiskiriančių lituanistikos (kalbotyros, knygotyros, paveldo komunikacijos, spaudos istorijos, socialinės kultūros) mokslo darbų (ne žemesnės pakopos kaip magistro darbas) ir kitokių tyrinėjimų atlikimas ir paskelbimas;
5) rūpinimasis lituanistiniu paveldu ir jo sklaida Lietuvoje ir pasaulyje;
6) dalies lituanistinės veiklos atlikimas neatlygintinai.
Kalbos premiją konkurso būdu skiria LR Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija. Pretendentų kandidatūras turi teisę siūlyti fiziniai ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys, kurie iki 2016 m. balandžio 22 d. privalo pateikti:
1) motyvuotą rekomendaciją (rekomendacijas);
2) išsamų pretendento gyvenimo ir profesinės veiklos aprašymą pagal aukščiau nurodytus kriterijus;
3) svarbiausių pretendento darbų sąrašą (nurodyti atliktus neatlygintinai).
Premija gali būti skiriama, jeigu pretendentas atitinka ne mažiau kaip du iš nurodytų kriterijų, tačiau šeštasis kriterijus yra privalomas. Premijos laureatas bus skelbiamas gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Pasirašyti dokumentai siunčiami Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijai: Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius.