Mokyklose – karjeros specialistai
Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo 2017 m. sausio 1 d. įtvirtinti karjeros specialisto pareigybę. Pagal priimtus pakeitimus, karjeros specialistas bus asmuo, teikiantis profesinio informavimo ir konsultavimo, ugdymo karjerai paslaugas. Karjeros specialistai šias paslaugas teiks bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose, profesinio orientavimo centruose ir kitose institucijose. Jie turės palaikyti ryšius su darbdaviais, konsultuoti profesinio mokymo įstaigų mokinius ir aukštųjų mokyklų studentus dėl darbo galimybių pagal įgyjamą kvalifikaciją, dalyvauti vykdant baigusių profesinio mokymo ir studijų programos asmenų karjeros stebėseną.
Studijų finansavimas išlieka stabilus, didinamas priėmimas į informacinių technologijų specialybes
Vyriausybė patvirtino valstybės finansavimą 2016 m. pirmakursių studijoms aukštosiose mokyklose pagal studijų sritis. Tenkinant darbo rinkos ir valstybės poreikius, IT studijų vietų skaičius šiemet didinamas 50 proc. (darbdavių atstovai prašė jų skaičių didinti net 300 proc.). Lyginant su praėjusiais metais, 5 proc. mažinamas vietų skaičius kitose studijų srityse, nors bendras abiturientų skaičius mažėja beveik 10 proc. Priėmimui į aukštąsias mokyklas šiemet numatyta 8,041 mln. eurų: universitetuose – 5,137 mln. eurų, kolegijose – 2,904 mln. eurų. Daugiausia lėšų tenka technologijos mokslų studijoms: universitetuose – 29,8 proc., kolegijose – 42,4 proc. Biomedicinos mokslams universitetuose atiteks 15,1 proc., o kolegijose – 23,2 proc., fiziniams mokslams atitinkamai – 21,5 ir 5,1 proc. Bendras studijų vietų skaičius mažės tik 2,2 proc. Numatoma, kad valstybės finansavimą gaus 14,3 tūkst. pirmakursių.
Šiemet dar didesnis dėmesys skiriamas valstybės užsakymui per tikslinį finansavimą. Siekiant užtikrinti efektyvų valstybės lėšų naudojimą ir reikalingų specialistų rengimą, šiemet tiksliniu būdu bus finansuojamos būsimųjų pedagogų studijos. Dalis 2016 m. priėmimui numatomų lėšų kaip ir anksčiau bus skiriama per studijų krepšelius, kita dalis – per tikslinį studijų finansavimą. Iš pedagoginėms studijoms preliminariai numatomų 320 vietų apie 120 vietų planuojama skirti tiksliniu būdu. Tikslinės vietos pedagoginėms studijoms bus skiriamas savivaldybėms konkrečiai pagrindus mokytojų poreikį šalies mokyklose.
Didinamos socialinės stipendijos
Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu Vyriausybė priėmė sprendimą dėl socialinių stipendijų didinimo nuo 114 eurų iki 123,5 euro. Tai sudarys geresnes sąlygas siekti mokslo studentams iš nepasiturinčių šeimų, taip pat neįgaliesiems ir našlaičiams. Į socialines stipendijas gali pretenduoti visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai – studijuojantys valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, gaunantys valstybės finansavimą ir už studijas mokantys savo lėšomis. Socialinės stipendijos mokamos studentams, kurių šeimos turi teisę gauti socialinę pašalpą, taip pat neįgaliesiems ir našlaičiams. Pastaraisiais metais finansinė parama studentams didinama sistemiškai. Nuo 2016 m. rugsėjo beveik ketvirtadaliu – 24 proc. – augs lėšos skatinamosioms stipendijoms. Nuo 2015 m. spalio 1 d. 25 proc. padidintos doktorantų stipendijos.
Neformaliojo švietimo krepšelio finansavimas – iš ES struktūrinių fondų
Vyriausybė patvirtino Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimus, kuriuose numatyta, kad neformaliojo švietimo krepšelis nuo balandžio 1 d. bus finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Taip pat Vyriausybė pritarė nuostatai mažinti mokyklų valdymui skiriamų lėšų dalį. „Jokios įtakos finansavimo šaltinis mokiniui, pasirinkusiam neformaliojo švietimo veiklą, neturės, nenukentės ir neformaliojo švietimo paslaugų teikėjai. Priešingai – tikimės, kad tai leis išplėsti vaikų neformaliojo švietimo galimybes“, – teigia švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Nuo šio rugsėjo 1 d. mokyklos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti galės būti skiriama ne daugiau kaip 10 proc. nuo lėšų, skirtų ugdymo planui įgyvendinti, išskyrus kaimo gyvenamojoje vietovėje esančias mokyklas, turinčias iki 120 mokinių, kurioms numatoma ne daugiau kaip 13 proc. lėšų, skirtų ugdymo planui įgyvendinti. Ne mažiau kaip 4 proc. lėšų turės būti skiriama psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti bei paslaugoms apmokėti. Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus