Birželio 21 d., t. y. praėjus lygiai mėnesiui po Lietuvos mokslininkų sąjungos XIV suvažiavimo, įvyko antrasis jame išrinktos tarybos posėdis. Svarbiausi darbotvarkės klausimai: veiklos sričių aptarimas ir tarybos narių pasiskirstymas funkcijomis, darbo grupių sudarymas, pasitelkiant sąjungos aktyvą. Posėdyje dalyvavo 10 iš 18-kos išrinktų tarybos narių, LMS finansininkė Zita Gelūnaitė ir LMS narė Liudvika Drazdauskienė. Kaip jau esame minėję, visi LMS tarybos posėdžiai yra atviri, todėl juose gali dalyvauti tiek sąjungos nariai, tiek ir besidomintys jos veikla.
Du šiame posėdyje nedalyvavę tarybos nariai nepranešė apie neatvykimo priežastis. Tačiau atvykusių buvo pakankamai, kad tarybos nutarimai, vadovaujantis LMS statutu, būtų priimti. Vis dėlto nė vienas išrinktasis tarybos narys negali pamiršti, kad dalyvavimas posėdžiuose yra privalomas. Lietuvos mokslininkų sąjungos laukia sudėtingi uždaviniai, jos veikla turi būti aktyvesnė ir labiau matoma visoje akademinėje bendruomenėje.
Iš anksto paskelbta darbotvarkė buvo papildyta dviem papildomais klausimais: Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių aptarimas; Lietuvos mokslininkų sąjungos atstovavimas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fonde.
Darbo grupės
Taryba sudarė šešias darbo grupes: 1) mokslo politikos (vadovas – Bronius Kaulakys); 2) mokslininkų socialinių klausimų (vadovė – Jadvyga Kerienė); 3) paramos LMS veiklai telkimo ir projektų rengimo (vadovas – Andrius Puksas); 4) LMS renginių organizavimo ir veiklos viešinimo (vadovas – Jonas Jasaitis); 5) ryšių su mokslo institucijomis ir asocijuotomis organizacijomis (vadovas – Alvydas Baležentis); 6) LMS skyrių ir narių apskaitos grupė (vadovas – Emilis Urba).
Dauguma tarybos narių darbuosis keliose grupėse. Labai svarbiame LMS narystės apskaitos ir skyrių veiklos bare talkins visų skyrių pirmininkai ir LMS finansininkė Zita Gelūnaitė. Anot LMS pirmininko, nebegali būti taip, kad skyrius egzistuoja tik formaliai, neturi darbo plano, netvarko narių apskaitos, nerenka nario mokesčio ir beveik nedalyvauja bendroje LMS veikloje.
Išvyka į Seinus ir Punską
LMS taryba patvirtino pirmosios išvykos datą (šių metų liepos 9 d.), tikslą ir maršrutą. Daugumai posėdžio dalyvių pasiūlymas aplankyti Lenkijoje esančius lietuviškus objektus pasirodė labiausiai įdomus. Nuo Vilniaus šios vietovės nutolusios mažiau nei 200 kilometrų, todėl jose pabuvoti galima per vieną dieną. Nutarta aplankyti Seinų katedroje palaidoto vyskupo, poeto Antano Baranausko amžinojo poilsio vietą, susipažinti su šiame mieste esančio Lietuvos konsulato ir Lietuvių namų veikla, aptarti galimybę prisidėti, plėtojant Lenkijos lietuvių ryšius su LMS. Kitas kelionės objektas – punskiečio inžinieriaus Petro Lukoševičiaus įkurtas naujas turistinės ir tiriamosios veiklos objektas, kuriame, remiantis istoriografine medžiaga, atkurta prūsų ir jotvingių gyvenvietė su tam laikotarpiui būdinga medine pilimi, baltų genčių vadų galerija ir senojo pagoniško tikėjimo, pagrįsto pagarba gamtos jėgoms, atributais.
Punske taip pat planuojame apsilankyti jau daug metų leidžiamo lietuviško žurnalo „Aušra“ redakcijoje ir susitikti su vietos lietuvių bendruomenės atstovais, ūkininkais, puoselėjančiais senąsias ūkininkavimo ir sodybų tvarkymo tradicijas, pabuvoti Dzūkų sodyboje ir šimtmetį atšventusiame Klojimo teatre. Netoli Punsko esančiame Ožkinių kaime gyvena žymių visuomenininkų šeima – istorikas, vadovėlių autorius, dr. Bronius Makauskas ir žurnalistė Živilė Makauskienė, kelių lietuviškų leidinių redaktorė, vienu metu redagavusi Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinį „Pasaulio lietuvis“.
Kadangi išvykos dalyviai atvyks iš įvairių Lietuvos vietovių, susitarta liepos 9-osios rytą, 10.30 val., susitikti Lazdijuose, šalia „Statoil“ degalinės esančioje aikštelėje (kairėje pusėje už transporto žiedo). Vykstame nuosavais automobiliais, iš abiejų pusių pažymėtais užrašu „LIETUVOS MOKSLININKŲ SĄJUNGA“ ir LMS atributika – stilizuotais Gedimino stulpais. Toks kelionės organizavimas, baigus bendrą programą, suteiks galimybę išvykos dalyviams pasirinkti, ar nakvoti Lenkijoje ir kitą dieną tęsti pažintį su kaimynine valstybe, ar grįžti į namus tą pačią dieną.
Kviečiame laikraščio „Mokslo Lietuva“ skaitytojus prisijungti prie vykstančiųjų būrio ir dalyvauti pirmojoje šiais metais Lietuvos mokslininkų sąjungos rengiamoje išvykoje.
Kiti klausimai
Taryba nutarė paskirti Vygintą Gontį LMS atstovu Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalininkų susirinkime. Šiame bare Vygintas turi didžiausią patirtį.
Taryba gana kritiškai atsiliepė apie žiniasklaidoje neseniai nuskambėjusį MOSTA direktorės teiginį, esą Lietuvai užtektų 4–5 universitetų. Bandymai priešpastatyti universitetus profesinio rengimo centrams yra gana primityvūs ir prieštaraujantys Lietuvos Konstitucijoje numatytai piliečių teisei įgyti tokį išsilavinimą, kokio jie pageidauja. Jei, pasirinkęs universitetines studijas, asmuo sutinka už tai mokėti ir sėkmingai vykdo studijų programą, niekas negali trukdyti jam įgyti atitinkamą išsilavinimą, pavyzdžiui, tik todėl, kad kažkada jis žemais balais baigė vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą. Derėtų priminti, kad pasaulyje plečiamos, o ne siaurinamos galimybės studijuoti. Vadovaujantis labai aiškiomis taisyklėmis, pripažįstamos ir asmens savarankiškai įgytos kompetencijos.
Nuolatinė žmogaus profesinės veiklos pažanga reikalauja naujų gilių žinių ir gebėjimų, todėl siekis įgyti aukštąjį išsilavinimą turėtų būti visapusiškai palaikomas. Geriausias pavyzdys – Japonijos švietimo sistema, skatinanti plėtoti visuotinio universitetinio ugdymo strategiją. Tokie laikai, kai žmogaus profesinę veiklą buvo bandoma įsprausti į jokio išsilavinimo nereikalaujančias arba „mašinos priedėlio“ funkcijas – seniai praeityje. Bandymai sukišti visus Lietuvos universitetus į vieną ar du didžiuosius miestus vertintini kaip apsunkinantys žmogaus galimybę įgyti pasirinktą išsilavinimą, nes tai susiję ir su gana nemažomis papildomomis išlaidomis. Todėl Lietuvos mokslininkų sąjunga panašioms užmačioms negali pritarti.
Nieko bendra nei su demokratija, nei su šiuolaikine psichologija neturi ir bandymai atimti teisę studijuoti universitete, motyvuojant žemais bendrojo vidurinio išsilavinimo rodikliais. Gausybė faktų liudija, kad į asmenybę negalima žvelgti kaip į nekintančią, neugdančią savo gebėjimų ir nekeičiančią motyvacijos.
Prof. A. Baležentis atkreipė LMS tarybos narių dėmesį į neseniai Prezidentūroje pristatytas Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gaires. Dauguma tarybos narių jau buvo išsamiai susipažinę su šiuo dokumentu. Pažymėta, kad tarp jį rengusių asmenų mokslininkai nedominavo. Artimiausiu metu LMS pareikš savo požiūrį tiek į šį, tiek į kitus dokumentus, reglamentuojančius mokslo politiką. Parengė Emilis Urba ir Jonas Jasaitis