Derybos dėl Lietuvos asocijuotos narystės CERN organizacijoje. Lietuvoje lankėsi CERN Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos ekspertai. Vizito metu aptartos Lietuvos perspektyvos tapti asocijuota CERN nare. Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė pabrėžė, kad įstojimas į CERN Lietuvai taps istoriniu žingsniu. CERN Tarptautinių santykių departamento direktorė Charlotte Lindberg Warakaulle pažymėjo, kad Lietuvos asocijuota narystė CERN yra naudinga tiek CERN organizacijai, tiek Lietuvai. CERN atstovai kaip svarbiausius narystės privalumus minėjo galimybę Lietuvos mokslininkams gauti naujausią informaciją apie čia vykdomus tyrimus ir naudotis CERN laboratorijomis.
Lietuvos galimybė tapti CERN asocijuota nare bus vertinama pagal tris pagrindinius kriterijus: Vyriausybės įsipareigojimą remti narystę, dalelių fizikos tyrimų potencialą ir pramonės įmonių pajėgumą dalyvauti CERN skelbiamuose projektuose. 2016 m. kovo mėnesį Lietuva pateikė CERN Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijai paraišką tapti asocijuota nare. Premjeras Algirdas Butkevičius sudarė derybinę darbo grupę dėl CERN narystės. Švietimo ir mokslo ministerijai joje atstovauja viceministrė dr. S. Kauzonienė. Kaip pabrėžia viceministrė, numatomas darbo grupės vizitas į CERN, kurio metu vyks galutinės derybos. Sprendimą dėl Lietuvos asocijuotos narystės CERN turėtų priimti šį rudenį.
Mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairės. Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė, dalyvavusi Prezidentūroje surengtame pasitarime, pabrėžia poreikį koordinuoti veiksmus ir formuoti inovacijų kultūrą: „Kad atsirastų naujos idėjos ir inovacijos, turime atitinkamai ugdyti naują kartą ir formuoti inovacijų kultūrą. Todėl koordinuota tarpžinybinė mokslo ir inovacijų politika yra būtina.” Švietimo ir mokslo ministerija mokslo ir inovacijų ekosistemoje ypatingą dėmesį skiria naujos kartos ugdymui. Bendrąjį ugdymą numatyta orientuoti į STEAM – gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo – ugdymą. Lietuvoje steigiami dešimt STEAM centrų. Kuriama nacionalinė mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema.
Prezidentūroje aptartos Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairės, parengtos bendradarbiaujant su daugiau kaip 50 akademinės ir verslo bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos bei Vyriausybės kanceliarijos atstovų ir ekspertų.
Studijos Lietuvoje – jaunimui iš užsienio. Siekdama skatinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą magistrantūros studijoms. Šiemet studijų finansavimo konkurse gali dalyvauti studentai iš devynių šalių ir už Europos ekonominės erdvės ribų gyvenantys lietuvių kilmės užsieniečiai. 2016 m. paramą studijoms Lietuvoje gaus 67 magistrantai iš užsienio. Iš jų 40 vietų numatoma studentams iš Ukrainos.
Į magistrantūros studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstojusiems užsieniečiams iš trečiųjų šalių teikiama dviejų rūšių parama: išmoka studijų kainai kompensuoti ir 380 eurų (10 BSI dydžio) stipendija. Į stipendiją gali pretenduoti studentai iš Armėnijos, Azerbaidžano, Kazachstano, Uzbekistano ir Kinijos. Stipendiją ir išmoką studijų kainai gali gauti jaunimas iš Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos ir Moldovos bei lietuvių kilmės užsieniečiai iš trečiųjų šalių. Atrenkant pretendentus, vertinami bakalauro studijų rezultatai, studijų kalbos mokėjimas ir mokslo pasiekimai, taip pat motyvacija mokytis Lietuvoje ir pateiktos rekomendacijos.
Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kaita. Ministerijos parengtose gairėse stiprinama pedagoginės praktikos svarba, akcentuojama pagalba pirmaisiais darbo metais, numatomos lankstesnės galimybės rengti kelių dalykų mokytojus, pabrėžiamas dėmesys mokytojo profesijos patrauklumui ir prestižo kėlimui. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pažymi, kad darbo rinkoje šiuo metu yra dirbančių pedagogų perteklius. Pagal ES vidurkį, vienas mokytojas moko 15 mokinių, kai Lietuvoje – 8,6 mokinio. Trečdalis mokytojų dirba ne visu krūviu, t. y. turi iki
18 kontaktinių valandų. Lietuvoje kasmet pedagogines studijas baigusių ir neįsidarbinančių mokytojais – apie 85 proc. Pedagogų trūkumą galime pajusti po maždaug septynerių metų, nes daugiau nei 30 proc. pedagogų šiuo metu yra vyresni nei 55 metai.
Pedagoginių studijų metu daugiau laiko turėtų būti skiriama praktikoms ir praktinei veiklai. Dalis studijų turėtų vykti realiomis būsimo darbo sąlygomis – mokykloje. Taip studijų metu jaunuoliai įvertintų, ar jie gali dirbti pedagogo darbą. Numatoma nuolat tirti pedagogų poreikį ir su tuo sieti tikslinį pedagogų rengimo finansavimą. Siekiant užtikrinti efektyvų valstybės lėšų naudojimą ir reikalingų specialistų rengimą, būsimųjų pedagogų studijoms šiemet pirmą kartą skiriamas tikslinis finansavimas.
Pereinama nuo trumpalaikių, epizodinių seminarų ar renginių prie tęstinių kursų ar programų. Siūloma, kad viena kvalifikacijos tobulinimo programa truktų bent 40 val. Kvalifikacijos tobulinimas priartinamas prie mokyklos poreikių, programa gali būti rengiama mokyklų komandoms, ne tik pavieniams mokytojams.
Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus