Ką būsto pirkėjas galės matyti pro dar nepastatyto buto langus? Kiek reikės mokėti už šildymą? Kaip sužinoti, kokia naujo restorano aplinka ir iš anksto apžiūrėti trimačius patiekalų vaizdus? Atsakymus į šiuos klausimus pateikia vadinamieji skaitmeniniai miestai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto docentas dr. Vladimir Popov papasakojo, kad universiteto mokslininkai – sukūrė pirmąjį Lietuvoje VGTU Saulėtekio miestelio skaitmeninį modelį.
Šiais laikais retas kuris naudojasi popieriniais žemėlapiais. Įprasta rinktis internetinius 2D žemėlapius, kurie leidžia virtualiai pasivaikščioti miestų gatvėmis ir apžiūrėti pastatus. „Google Street View“ ar „Maps.lt“ yra tam tikra forma pateikiami skaitmeniniai miestų vaizdai. „Nors į tokius žemėlapius kartais bandoma įkelti trimačius tūrinius elementus, vis dėlto jie pateikia vadinamąją „suplokštintą“ informaciją 2D formatu. Technologijos, su kuriomis dirbame šiuo metu, leidžia kurti 3D žemėlapius, t. y. šiuolaikinius skaitmeninius miestus“, – atkreipia dėmesį VGTU mokslininkas. Tokie modeliai tarnauja ne tik statybai, bet turi ir kitų panaudojimo galimybių, pradedant paveldosauga, energijos taupymu, spūsčių kontrole ir baigiant žmonių saugumo užtikrinimu.
Anot V. Popovo, skaitmeniniai miestų modeliai gali būti naudojami ne tik pažiūrėti, kaip atrodys naujas statinys: „Galima atlikti vėjo srautų analizę, pamatyti saulės šviesos ir krentančio šešėlio pasiskirstymą, pastebėti labiausiai įkaistančias ir atšąlančias pastatų vietas. Tokie duomenys gali parodyti būtinus renovuoti statinius ar vietas, kur galima statyti saulės kolektorius ir surinkti daugiau saulės energijos. Galima atlikti paveldui skirtus matavimus, reikalingus senamiesčiuose ir aplink juos statomų pastatų aukščio kontrolei“.
Skaitmeninių miestų modeliai gali būti ypač naudingi specialiosioms tarnyboms – gaisrininkams, gelbėtojams, policininkams – sprendžiant saugumo klausimus. „Skaitmeninio miesto modelis suteikia galimybę animuotų programų pagalba imituoti žmonių srautų judėjimą, prognozuoti eismo spūstis. Galima imituoti stichines nelaimes bei avarines situacijas, tirti ir išbandyti įvairius evakuacijos kelius ir būdus“, – pasakoja V. Popov.
Šiuolaikinis skaitmeninis miestas – remiantis pačiomis naujausiomis technologijomis sukurtas išmanusis miesto modelis, talpinantis galybę informacijos apie pastatus ir jų aplinką, kelius, žaliąsias zonas. 3D miesto maketas papildomas pastatų fasadų ir aplinkos nuotraukomis. Fotografuojama naudojant specialius prietaisus, padarant tūstančius vaizdų iš visų kampų, iš žemės ir oro. „3D žemėlapyje visi vaizdai atrodo kaip tikri. Keliais mygtukų paspaudimais galima atlikti elementariausius reikalingus matavimus, pavyzdžiui, pažymėti norimą pastato dalį ir lengvai suskaičiuoti, kiek reikės medžiagų stogui pakeisti ar išteklių fasado langams nuvalyti“, – sako V. Popov.
Lietuvoje viešėjęs skaitmeninių miestų ekspertas iš Singapūro dr. Victor Khoo akcentavo, kad skaitmeninių miestų modeliai kuriami, atsižvelgiant į tai, kaip įvairūs žmonės naudoja informaciją, kas jiems reikalinga, kokios sritys įdomios – energija, transportas, aplinka ar pan. „Pagrindinis tikslas – sukurti tokį modelį, kurį savo poreikiams galėtų naudoti tiek valdžia, tiek paprasti žmonės“. Singapūras siekia tapti pirmąja „išmaniąja“ pasaulio valstybe. Viena iš pagrindinių užduočių šiam tikslui pasiekti – suformuoti virtualų Singapūrą, kuriame būtų pastatų ir antžeminės bei požeminės infrastruktūros 3D modeliai bei žemėlapiai. Jis pripažino, kad Lietuva neatsilieka, sekdama naujausiomis tendencijomis.
V. Popovo teigimu, į modelį galima greitai įdėti dar tik projektuojamus naujus Saulėtekio miestelio pastatus ir pažiūrėti kaip jie atrodys esamo užstatymo kontekste: „Galima atlikti net požeminį modeliavimą, nes modelis talpina ir požeminių tinklų planų informaciją. Turime pilnavertį VGTU miestelio modelio prototipą – ne tik kas yra ant žemės, bet ir kas yra po žeme. Kitas žingsnis galėtų būti visos sostinės modelis. Ne tik Singapūras, bet ir Vilnius gali būti skaitmeninis“.