Tyrimas Baltijos valstybėse
Neseniai bendrovė „Spinter tyrimai“ aiškinosi, ką Lietuvos gyventojai žino apie „protingus“ namus. Apibendrinti ir analogiško tyrimo, atlikto Latvijoje bei Estijoje rezultatai. Tyrime dalyvavo apie 2 tūkst. 25–55 m. amžiaus žmonių. Ir nors pagrindiniai būstui keliami reikalavimai visose Baltijos valstybėse – labai panašūs, vis dėlto išryškėjo gyventojų požiūrio skirtumai. Pavyzdžiui, lietuviai iš visų Baltijos šalių gyventojų – praktiškiausi ir taupiausi, latviai – dideli technologijų aistruoliai, linkstantys net prie fantastinių užgaidų, o estai ne tik po lygiai žavisi ir protingo namo funkcionalumu, ir jo modernumu, bet ir jaučiasi galintys pastatų automatiką gana lengvai įsigyti.
Svarbiausia – praktinės funkcijos
Visose tyrime dalyvavusiose valstybėse respondentai nurodo tris patraukliausias protingo namo funkcijas: tai automatinė šildymo kontrolė ir galimybė pasirinkti skirtingus šildymo režimus, namų apsaugos sprendimai bei namų funkcijų valdymas nuotoliniu būdu. „Pagal respondentų atsakymus šildymo kontrolė atsidūrė pirmoje vietoje, apsauga – antroje ir t. t., – sakė Ignas Zokas, „Spinter tyrimai“ vadovas. – Todėl galima teigti, jog pagrindiniai lūkesčiai ir poreikiai gyvenamiesiems būstams – praktiškai analogiški: tai noras mažinti sąnaudas, gyventi ekonomiškai ir saugiai bei turėti galimybę „prieiti“ prie savo namo tą pačią akimirką, kai tik įsigeidžiame, t. y. kaip prie mobiliojo telefono.“
„Pagal patrauklumą trečioje vietoje atsidūręs namų funkcijų valdymas nuotoliniu būdu rodo itin spartų visuomenės pripratimą prie technologijų ir su tuo susijusį kintantį savų galimybių ribų išplėtimą, – sakė automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis. – Ne tik iš tyrimo, bet ir iš rinkos tendencijų bei nuolat augančių pardavimų galima prognozuoti, jog protingas namas labai greitai pakartos automobilio ar telefono kelią, iš prabangos sektoriaus persikeldamas į masinę, kasdienę vartoseną ir bus prieinamas praktiškai kiekvienam. Tikėtina, jog ši ateitis labai netolima – vos 10-15 metų. Kuo daugiau žmonių įsirengia protingus namus, tuo pigesni jie tampa.“
Apšvietimui jautresnės moterys?
Pagal aktualumą ketvirtoji ir penktoji vieta visose trijose valstybėse dalijasi galimybė pasirinkti skirtingus apšvietimo scenarijus ir vaikų saugumo namuose bei didesnio komforto sprendimai visai šeimai. Šias funkcijas rinkosi 61–44 proc. respondentų. „Pabrėžta galimybė rinktis skirtingus apšvietimo scenarijus leidžia kalbėti apie du – ekonominį ir komforto – aspektus. Automatiškai reguliuojama šviesa, pavyzdžiui., laipsniškai intensyvėjanti sulig už lango didėjančia tamsa, leidžia ne tik taupyti, bet ir yra itin komfortiška – šviesos bus tiek, kiek tuo metu reikia. Ji keisis tolygiai ir žmogui praktiškai nejuntamai, taip pat bus paskirstyta pagal tas namų zonas, kuriose yra žmonių, o gal net švies pagal dažniausiai pačių šeimininkų pasirenkamus scenarijus, nes protingas namas juos tiesiog įsimins. „Labai dažnai tarp tinkamos šviesos ir mūsų nuotaikos, savijautos ir net produktyvumo galima dėti lygybės ženklą, todėl apklausos metu parodytas dėmesys šviesai rodo didėjantį komforto poreikį iki subtiliausių lygmenų“, – sakė R. Skurdenis. Beje, Lietuvoje galimybę pasirinkti skirtingus patalpų apšvietimo scenarijus labiau akcentavo tyrime dalyvavusios moterys nei vyrai.
Ar norime technologijų, kurios ryja laiką?
Nemažai tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, jog iš protingo namo funkcijų jiems aktuali galimybė į integruoti visus namuose veikiančius įrenginius: televizorių, garso aparatūrą, kompiuterius ir kitus buitinius prietaisus. Lietuvoje šią funkciją prie svarbių priskiria 54 proc. apklaustųjų, Latvijoje – 30 proc., Estijoje – 46 proc. Didėjantis poreikis suvaldyti dėl daugybės pavienių įrenginių kylantį chaosą ir jo keliamą diskomfortą – akivaizdus, nes turime vis daugiau išmaniųjų įrenginių, kurių kiekvienam turime skirti laiko (įkrovimas, atnaujinimai, taisymas ir kitokia priežiūra), sandėliuoti jų funkcionavimui reikalingus kroviklius, įvairius perjungiklius ir t. t. „Protingame name muzikos, vaizdo, garso ir kitais įrenginiais rūpinasi viena sistema. Skirtingų funkcijų valdymas tampa tarpusavyje susietas, logiškas ir sykiu intuityvus.“, – sakė „Jung Vilnius“ vadovas. Jis pastebėjo, jog ateityje laiko klausimas taps vis opesnis, todėl pastatų automatika, leidžianti spręsti šias problemas, bus vis paklausesnė. Tyrime galimybę integruoti į vieną visumą visus namuose veikiančius įrenginius labiau pabrėžia vyrai ir didmiesčių gyventojai.
Tarp žinomumo ir fantazijos
Visose trijose Baltijos šalyse „protingo namo“ sąvoka nebėra nauja ar mažai žinoma, tačiau geriausiai ją žino lietuviai – net 88 proc. tyrime dalyvavusių respondentų. Beveik nenusileidžia estai – Estijoje apie protingus namus žino 87 proc. apklaustųjų. Latvijoje šis procentas kiek mažesnis – 68 proc.
Pastatų automatika – tai inovacijos ir sykiu – tiesiog buitis, todėl analogiškai ji aktualu itin skirtingoms vartotojų grupėms. Natūralus domėjimasis naujausiomis technologijomis bei inovatyviais produktais būdingas 23 proc. Lietuvos respondentų. Latviai surenka 21 proc. inovacijų gerbėjų, o Estijoje 19 proc. žmonių technologijomis domisi natūraliai. „Būtent naujovių pionieriais seka masinis vartotojas, kuriam naujovės – tiesiog neišvengiama mūsų dienų kasdienybė“, – sakė I. Zokas.
Spontaniškų ir asociatyvinių atsakymų skirtumų tarp Baltijos šalių gyventojų yra daugiau. Pavyzdžiui, jei lietuviams labiausiai svarbus praktiškumas ir noras sutaupyti, šildymo ir apšvietimo kontrolė, tai latvių atsakymuose atsiranda robotų, kurie protinguose namuose palengvina buitį. Latvijoje protingas namas dažniausiai siejamas su jo techniniais aspektais – moderniosiomis technologijomis, kompiuterizavimu (40 proc.), o Estijoje spontaninės asociacijos apima abu šiuos aspektus – praktinį ekonomiškumą (31 proc.) ir žavėjimąsi technologijomis (29 proc.).
„Įdomu tai, jog ir pasirinkimuose iš sąrašo, ir tarp spontaniškų, asociatyvinių atsakymų praktiškai visi atsakymai yra teisingi. Pastatų automatika siejama su ekonomija, automatizuotu šildymu, IT sprendimais, kompiuterizavimu, nuotoliniu valdymu, automatika, naujausiomis technologijomis, kasdieniu komfortu. Tai rodo ne tik sąvokos „protingas namas“ žinomumą, bet ir jo teikiamų funkcijų bei naudos išmanymą, – pastebėjo R. Skurdenis. – O dar visai neseniai, prieš 13 metų, eidami į Lietuvos rinką, turėjome aiškinti žmonėms, kad protingas namas – tai ne pasakaitė iš fantastinio filmo.“
Elena Dumpienė
Parengta pagal „Vipcommunications.lt“ 2016 m. rugsėjo 5 d. pranešimą. Autorė yra agentūros ryšių su visuomene projektų vadovė, www.vipcommunications.lt