Automobilio padanga, iki tapdama nebenaudotina, nurieda mažiausiai 30 tūkstančių kilometrų. Pasak ekspertų, iš vienos automobilio padangos, ją perdirbus, galima gauti iki 800 gramų benzino sudėtį atitinkančio produkto.
Panaudotų padangų vertimas kuru – vienas iš sprendimų, padedančių atsikratyti šių aplinkai pavojingų atliekų. „Padangos gamyboje naudojamos įvairios medžiagos: gamtinė ir sintetinė guma, tekstilė, įvairūs kiti priedai. Jas veikiant aukštoje temperatūroje ir sudarius tinkamas sąlygas, gaunamas skystasis produktas, kurį po vėlesnio apdorojimo galima naudoti kaip kurą“, – atskleidė Arūnas Jonušas, Kauno technologijos universiteto tyrėjas, neseniai šia tema apginęs cheminės technologijos mokslų srities daktaro disertaciją.
Lakieji junginiai į aplinką nepatenka
Europoje kasmet prisikaupia apie 3,2 mln. tonų panaudotų padangų. Apie 2,5 mln. tonų yra perdirbama. JAV kasmet susidaro apie 6 mln. panaudotų padangų, iš kurių apie 53 proc. panaudojama kurui. Lietuvoje padangas kurui naudoja tik AB „Akmenės cementas“. Ši įmonė skelbia per metus utilizuojanti apie 9 tūkst. tonų padangų. Tuo tarpu į Lietuvą jų kasmet atkeliauja apie 15 tūkst. tonų. Ir nors panaudotas padangas priima didelių gabaritų atliekų aikštelės, dalis senų padangų vis tiek patenka į šiukšlių konteinerius arba išmėtoma pamiškėse ir pakelėse.
„Mūsų laboratorijose išbandyto padangų perdirbimo į kurą proceso metu padangos nėra deginamos, bet termolizinamos, todėl tiesioginio kontakto su ugnimi nėra. Tinkamai sureguliavus šį procesą, pavojingi aplinkai lakieji junginiai į orą nepatenka“, – teigia A. Jonušas. Tiesa, pasak tyrėjo, dar teks palaukti, kol panaudotas padangas paversti automobiliniu benzinu ar dyzelinu apsimokės komerciškai.
Veikia kitose šalyse, bet ne Lietuvoje
„Padangų sudėtyje yra ir sieros junginių, jie konversijos metu tampa skystuoju produktu. Dėl aplinkosauginių reikalavimų šių junginių kiekis naftos produktuose yra griežtai normuojamas. Automobiliniuose degaluose jų negali būti daugiau kaip 10 mg/kg. Todėl didžiausias iššūkis yra sieros junginių išvalymas iš kuro. Mūsų pasiūlytas metodas kokybei gerinti, nors ir įprastas naftos pramonėje, kuro iš padangų gamyboje yra mažai tyrinėtas“, – aiškina A. Jonušas. Tyrimus jaunasis mokslininkas atliko KTU Cheminės technologijos fakulteto Naftos ir alternatyviųjų energijos šaltinių technologijos laboratorijoje. Be įvairios pažangios analitinės aparatūros, laboratorija turi ir KTU docento dr. Lino Mikniaus sukurtą hidrinimo reaktorių, kuris naudojamas aplinkai pavojingų sieros junginių šalinimui. Pasak A. Jonušo, nors panašūs tyrimai vyksta daugelyje valstybių, o kai kuriose iš jų jau veikia gamyklos, perdirbančios padangas į kurą, Lietuvoje kol kas tokia galimybė išsamiai nesvarstoma.
Šešių padangų užtektų kelionei Kaunas-Vilnius
Vidutinė lengvųjų automobilių padangos masė neviršija 6 kilogramų. Pašalinus metalo konstrukcijas iš naudotos padangos, jos masė sumažėja maždaug ketvirtadaliu. Iš šio, tinkamo kuro gamybai kiekio, galima gauti iki 1,8 kg pirminio skystojo produkto, kuris savo savybėmis artimas krosnių kurui. Iš vienos padangos galima išgauti iki 0,76 kg benzino sudėtį atitinkančio arba iki 0,82 kg dyzelino sudėtį atitinkančio produkto, t. y kiekvienu atveju apytiksliai vieną litrą automobilinių degalų. Su taupiai degalus naudojančiu automobiliu, šešių padangų užtektų kelionei iš Kauno į Vilnių.
„Iš padangų gaunamas skystasis produktas po papildomo apdorojimo gali būti naudojamas kaip kuras arba kaip komponentas, ruošiant prekinius degalus. Iš jo galima išskirti ir automobilinio kuro frakcijas, tačiau viską lemia perdirbimo kaina“, – aiškina A. Jonušas. Kol kas toks produktas rinkai būtų per brangus, tačiau, jei pabrangtų nafta, apie jo gamybą komerciniams tikslams jau būtų galima galvoti.
Kuru galima paversti ir plastiką
KTU Naftos ir alternatyviųjų energijos šaltinių technologijos laboratorijoje tyrėjų ir studentų grupės, vadovaujamos doc. dr. Lino Mikniaus, tiria ir kitų polimerinių buitinių bei pramoninių atliekų panaudojimą kuro gamybai. „Didelės šiluminės vertės atliekas galima naudoti kuro gamybai. Tiesa, plastikas plastikui nelygu. Pavyzdžiui, iš plačiausiai maisto pramonėje naudojamų plastikinių butelių kuro neišgausime, tačiau yra nemažai kitų žaliavų, kurios skyla į junginius, tinkančius kuro gamybai“, – teigia chemikas Arūnas Jonušas.
Parengta pagal KTU Ryšių su visuomene departamento pranešimą.