„Profesiją žmogus turi rinktis tvirtai stovėdamas ant žemės, o ne skrajodamas padebesiais. Tada vėliau tikrai neteks dūsauti, kad jaunimui Lietuvoje neįmanoma įsidarbinti,“ – atsiimdama bakalauro studijų baigimo diplomą tikino Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto absolventė Paulina Gružaitė.
Iš tiesų šis metas yra tik trumpas stabtelėjimas pačios merginos gyvenime prieš pradedant savarankišką profesinę veiklą ir agrobiotechnologijos magistrantūros mokslus tame pačiame universitete.
Paulina yra trečiosios kartos kaunietė, užaugusi Žaliakalnio mikrorajono penkiaaukštyje. Mergina baigė prestižinę Kauno „Saulės“ gimnaziją, mokėsi muzikos mokykloje, bet, skirtingai nei daugelis, jau nuo vaikystės žinojo, kokią profesiją rinksis. „Kai klasiokams užsimindavau, kad būsiu agronomė, šie išpūsdavo akis ar mesteldavo kokį juokelį, nes tiesiog neturėjo supratimo, kokia tai įdomi ir dinamiška veikla. O man – priešingai – būtų baisu save įsivaizduoti visą dieną sėdinčią biure ir dirbančią monotonišką darbą“, – prisipažino Paulina, pasakodama, kad net ir rašydama diplominį darbą ji kartu su kurso draugais universiteto mokomajame ūkyje sėjo kviečius, juos tręšė, matavo, skaičiavo derlių.
Absolventė pastebėjo, kad net ir miesto jaunimo požiūris į agronomo profesiją keičiasi. Artėjant Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejui vis daugiau išgirstama apie tai, kad būtent agronomai buvo tautos šviesuliai, kūrę Lietuvą, Nepriklausomybės Akto signatarai, tarpukario Lietuvos vadovai. „Aišku, prestižo mūsų profesijai suteikė ir tai, kad dabartinis Seimo pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis yra ilgametis ASU Agronomijos fakulteto dekanas ir, beje, dėl savo kompetencijos ir gebėjimo uždegti „agronominėmis“ idėjomis studentų ypač gerbiamas dėstytojas, Todėl gauti diplomą iš jo ir rektoriaus rankų man buvo didelė garbė“, – pažymėjo Paulina.
Ji neslepia, kad studijos šiame universitete nebuvo lengvos, todėl su nuolatiniu darbu jų derinti nemėgino, nes, sako, sunkiai įsivaizdavusi, kaip vienu metu galima produktyviai ir mokytis, ir dirbti. Tačiau dvi vasaras mergina darbavosi pagal būsimą specialybę – grūdų supirkimo įmonės laboratorijoje tyrė produkcijos kokybę. Pašnekovė pripažino, kad nėra tipiškas „asfalto vaikas“, o eina savo tėčio Remigijaus Gružo pėdomis, kurį gyvenimas gana netikėtomis aplinkybėmis iš to paties Kauno Žaliakalnio penkiaaukščio atvedė į Kėdainių r. Kuronių kaimą.
Iš tiesų ši istorija prasidėjo dar keleri metai iki Paulinai gimstant. Jos tėtis tuo metu buvo baigęs Vilniaus dailės akademiją ir Kaune įkūręs nuosavą reklamos įmonę. Merginos dėdė, tėčio brolis Egidijus sėkmingai dirbo gydytoju neurochirurgu, kai močiutė iškėlė mintį, kad reikėtų susigrąžinti sovietų okupacijos metais nusavintus 25 ha žemės ir sodybą Kuronyse, iš kurios šeimos vyresnieji buvo 15 – kai metų ištremti į Sibirą.
„Močiutės noras buvo įgyvendintas. Bet tada kilo krausimas, ką daryti toliau. Yra žemė, vadinasi, reikia ją dirbti. Bet nei tėtis, nei dėdė nebuvo agronomai, taigi neturėjo nei teorinių žinių, nei praktikos, nei technikos žemdirbystei. Tačiau jie sugebėjo ir dabar sugeba sėkmingai suderinti darbus mieste ir ūkyje. Atostogas taupydami sėjos bei derliaus nuėmimo metui, ūkyje visi leidžiame ir laisvadienius“, – pasakojo absolventė. Pernai Gružų šeimos augalininkystės krypties ūkis, kuriame nuolat dirba ir pašnekovės pusbrolis Martynas, Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuotame konkurse „Metų ūkis“ užėmė antrąją vietą tarp pažangiausių Kėdainių rajono ūkių. Ir jo plotas šiuo metu jau ne 25 ha, o 400 ha.
„Jei kada nors ateityje pasieksime 1000 ha, darbo kaip nuolat dirbančiai agronomei ūkyje bus ir man“, – tikisi Paulina. Tačiau šiuo metu ji planuoja pradėti dirbti agronome konsultante agroverslo įmonėje. „Džiugu, kad situacija darbo rinkoje tokia, kad ne darbdaviai renkasi mus, o mes darbdavius“, – pradedančiųjų agronomų įsidarbinimo galimybes su šypsena komentuoja mergina.
Paulina sako, kad šalia dėstytojų, tėčio patarėjų agronomų, kurių klausytasi nuo vaikystės, didžiausia mokytoja buvo ir jos praktikos vadovė agronomė konsultantė Marija Čižauskienė. „Manyčiau, kad šią specialistę iš didžiosios raidės pažįsta daugelis Lietuvos ūkininkų. Tiesą sakant, mano praktikos laikas buvo jau kadais pasibaigęs, o aš vis dar važinėjau kartu su ja po žmonių laukus ir stebėjau, kaip nuoširdžiai ši jau garbaus amžiaus moteris dirba. Kiek daug ji žino ir kaip stengiasi kiekvienam padėti. Jei kada nors ir aš dirbsiu taip pat, sakysiu, kad mano svajonė yra išsipildžiusi“, – reziumavo Agronomijos fakulteto absolventė, su šypsena pastebėdama, kad agronomas augina augalus, o agronomo autoritetą – sąžiningas darbas.
ASU Agronomijos fakulteto šių metų laidos absolventai. ASU nuotr.