Regina VAIŠVILIENĖ
Lietuvos medicinos biblioteka
Dienos šviesą išvydo profesoriaus Povilo Čibiro 100-osioms metinėms pažymėti skirta biobibliografijos rodyklė „Profesorius, habilituotas daktaras Povilas Čibiras. Biobibliografija“.
Ta proga norisi paklausti, ar tikrai mokslo bendruomenė išnaudoja visas tokio tipo leidinių informacines savybes ir mokslo sklaidos galimybes.
Kaip galima įprasminti savo gyvenimą, pažymėti nuveiktus darbus, kad užmarštin nenugarmėtų bemiegės nerimo ir atsidavimo darbui naktys? Vienas tokių būdų – personalinės bibliografijos arba pastaruoju metu išpopuliarėjusios biobibliografijos rodyklės.
Verta žinoti, kad tokio tipo bibliografijoje atsispindi ne tik konkreti asmenybė, bet ir tos srities, kuriai ji atstovauja, specifika, jos išsivystymo lygis, santykis su kitais mokslais. Ar suvokta tikroji personalinių bibliografijų vertė ir koks jos vaidmuo mokslo visuomenėje?
Deja, tikroji personalinių bibliografijų vertė iki galo nėra suvokta. Ji gali pasitarnauti ne tik konkrečiai asmenybei ar institucijai, bet ir visam šalies mokslui, turėti išliekamąją istorinę vertę. Nijolės Raudytės publikacijoje „Personalinės bibliografinės informacijos specifika ir funkcijos“* aiškiai įvardytos personalinių bibliografijų funkcijos ir nauda:
- Lobistinė funkcija (mokslo įstaigos ir kolektyvai panaudoja personalinės bibliografinės informacijos išteklius gauti lėšų moksliniams tyrimams, pritraukiant investuotojus į tam tikrą mokslo, konkretaus mokslininko ar praktinės veiklos sritį);
- Reklamos funkcija (padeda mokslininkui ar kolektyvui rasti mokslinių tyrimų partnerių);
- Mokslo „elito“ veiklos propagandos funkcija (sudaro galimybę sekti šalies ar įstaigos mokslo naujoves, mažinti visuomenės intelektinį atskirtumą, pritraukti naujus mokslininkus);
- Veiklos vertės arba bibliometrinė funkcija (mokslininkų ar kolektyvų įvertinimo priemonė vykstant atestacijoms, konkursams, rinkimams);
- Sekimo funkcija (leidžia daryti įtaką mokslinių tyrimų intensyvumui, operatyviau gauti naujų žinių, vykdyti kitų analogiškų mokslo ar mokslininkų, kolegų, o gal ir konkurentų laimėjimų kontrolę).
Išskiriamos personalinės bibliografinės informacijos funkcinės galimybės, susijusios su bibliografinės informacijos savybėmis: objektyviu kryptingumu, informaciniu kompleksiškumu, hipertekstualumu, individualios ir kolektyvinės veiklos modeliavimo kokybe.
Personalinės bibliografinės informacijos funkcinės galimybės prasiplečia ir nuo rengėjų ir sudarytojų. Jas galima praplėsti taikant naujus metodikos sprendimus, naujas bibliografinės informacijos pateikimo formas (elektroninės versijos) taip didinant sklaidą tarp vartotojų. Santraukos anglų kalba praplėstų panaudojimo galimybes įtraukdamos naujų skaitytojų – kolegų iš užsienio.
Lietuvos medicinos bibliotekoje nuo seno yra rengiamos įvairios bibliografinės informacijos rodyklės: teminės, rekomenduojamos, personalinės. Pastaruoju metu yra populiaru išleisti asmeninę darbų bibliografiją. Nuo 1994 m. iki dabar parengta ir išleista per 50 biobibliografinės informacijos rodyklių. Nenagrinėjant konkrečių medicinos mokslo šakų požiūriu, o imant vien kaip medicinos istorijos šaltinius, šios personalinės bibliografijos rodyklės yra neišsenkamas šaltinis Lietuvos mokslo tyrėjams.
* Raudytė, N. Personalinės bibliografinės informacijos specifika ir funkcijos. Knygotyra, t. 58, 2012, p. 181–195. ISSN 0204-2061.