Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ
1755 m. Skapiškyje (dabar Kupiškio r.) vienuolių domininkonų įkurta pirmoji pradinė mokykla turi ilgą ir sudėtingą veiklos istoriją (ne kartą uždaryta, perkelta kitur, keitė savo pavadinimą, vėl atgaivinta…). Po beveik 200 metų – 1952 m. Skapiškyje įkurta vidurinė mokykla (nuo 1950 m. buvo septynmetė) pastaraisiais metais, mokinių skaičiui mažėjant, tapo pagrindine (2011).
Skapiškio pagrindinė mokykla, kurios direktore nuo 1992 m. dirba mokytoja Birutė Zaborskienė, atlieka reikšmingų darbų – pasitelkusi Kupiškio etnografijos muziejų, organizuoja svarbias konferencijas.
Pirmoji rajoninė konferencija „Žymūs krašto žmonės“ vyko 2010 m. kovo 25 d., antra – „Kupiškio krašto tremtiniai ir jų likimai“ 2011 m. gegužės 20 d., trečia – jau tapusi respublikine – „Mūsų miesteliai“ 2012 m. gegužės 24 d. (apie pastarąsias dvi konferencijas rašyta „Mokslo Lietuvoje“: 2011 m. Nr. 13, 2012 m. Nr. 12 ir Nr. 13).
Bagdonavičienė prie Rūpintojėlio ir Koplytstulpio: Martynas Rauduvė, Tomas Kurkauskas, Paulius Vilimas, Gabija Janulionytė, Lukas Aleliūnas, Aušrinė Kvedaravičiūtė, Augustinas Šyba, mokytoja Nijolė Bagdonavičienė ir Tomas Lesmonavičius
2014-ji metai paskelbti Kristijono Donelaičio metais, minint 300-ąsias gimimo metines, taip pat Oršos mūšio – įamžinant prieš 500 metų pasiektą didingą Lietuvos kariuomenės pergalę, Teatro, Lietuvos dainų šventės, Vaikų sveikatos metais. Lietuvos vyskupai 2014-uosius paskelbė Šeimos metais, šie metai tuo pačiu ir mokyklos – kaip labai svarbios šeimos – metai.
Oršos mūšis, Konstantinas Ostrogiškis, Švč. Trejybės bažnyčia, šv. Juozapatas, vienuoliai bazilijonai
1514 m. rugsėjo 8 d. Oršos mūšis, kuriame pergalė pasiekta prieš beveik 3 kartus didesnę priešo kariuomenę, leido Lietuvai sudaryti palankias paliaubas, užtikrinusias beveik 40 metų taiką. Jos metu Lietuva atsigavo ir sustiprėjo, pasiekė ženklių laimėjimų mokslo ir kultūros srityje. Oršos mūšyje (dabartinės Baltarusijos teritorijoje) LDK kariuomenei vadovavo kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis (apie 1460–1530 08 10), palaidotas Kijevo Pečioros Lauros Uspenjės sobore (Ukraina). 1941 m. lapkričio 3 d. soborą sugriovus, sudaužytas ir unikalus K. Ostrogiškio antkapinis paminklas.
Oršos mūšio rezultatai tapo labai svarbūs ir būsimam Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui. Vilniaus kaštelionas (nuo 1511 m.), Lietuvos didysis etmonas, Trakų vaivada (nuo 1522 m.) K. Ostrogiškis vadovavo 33 mūšiams, patirdamas tik du pralaimėjimus. O už pergalę prie Oršos prieš Maskvos kariuomenę, atsidėkodamas Aukščiausiajam už globą, Vilniuje vietoj medinės pastatė didingą mūrinę Švč. Trejybės bažnyčią ir varpinę, prie kurios vėliau įkurdintas bazilijonų vienuolynas tapo pagrindu steigti Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną. Taigi 2014 metais Švč. Trejybės bažnyčia Vilniuje minės 500 metų jubiliejų. Ši bažnyčia ir prie jos augantis ir besiplečiantis vienuolynas karaliaus Zigmanto III Vazos 1609 m. karališkuoju ediktu perduoti Graikų (Rytų) apeigų katalikams. Jau 400 metų, kaip Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia ir vienuolynas tapęs Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino lopšiu – Graikų (Rytų) apeigų katalikų šventove.
Svarbus vaidmuo plečiant vienuolyną teko šv. Juozapatui – Ivanui Kuncevičiui (1580–1623), 1596 m. atvykusiam iš Voluinės Volodymyro į Vilnių mokytis pirklio amato. Kai 1604 m. Ivanas Kuncevičius įstojo į šį vienuolyną, šis buvo labai apleistas. Teigtina, kad nuo vaikystės giliai tikinčio I. Kuncevičiaus pasirinkimą vienuolio gyvenimui paskatino 1604 m. į Lietuvą atvežta bulė apie karalaičio Kazimiero paskelbimą šventuoju (1602 m. lapkričio 7 d. brevės forma duotu dekretu popiežius Klemensas VIII pripažino karalaičiui Kazimierui Šventojo garbę) ir Vilniuje kelias dienas trukusi iškilminga šventė su vaidinimais, pasakojančiais apie šventą karalaičio Kazimiero gyvenimą. Įstojęs į stačiatikių vienuolyną I. Kuncevičius pasirinko vienuolinį Juozapato vardą. 1607 m. į Švč. Trejybės vienuolyną įstojo Veljaminas Rutskis (1574–1637), pasirinkęs Juozapo vienuolinį vardą.
Tai pačiais 1617 m. Juozapatas išrinktas Polocko vyskupu išvyko iš Vilniaus (čia gyvenęs 21-erius metus). 1623 m. lapkričio 12 d. vizitacijos Vitebske metu Juozapatas buvo nužudytas prieš Bažnyčios vienybę kovojusių asmenų. 1643 m. popiežius Urbonas VIII Juozapatą paskelbė palaimintuoju, o 1867 m. popiežius Pijus IX Juozapatą paskelbė šventuoju. Po ilgų klajonių ir kelionių 1916 m. šv. Juozapato palaikai pervežti į Vieną (Austrija) (iki tol jie buvo slapstomi įvairiose Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos vietose). Iš Austrijos po 30 metų palaikai pervežti į Romą, o 1963 m. jie buvo perkelti į Vatikaną – Šventojo Petro Baziliką (dešinėje navoje, Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje). 2013 m. lapkričio 25–26 d. Vatikane ir Romoje iškilmingai paminėtas pirmojo Rytų apeigų katalikų šventojo – Šv. Juozapato palaikų į Vatikaną perkėlimo 50-metis.
Apie Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną (2017 m. minėsime šio ordino veiklos 400 metų jubiliejų), vieną ordino kūrėjų šv. Juozapatą be Vilniaus žinios plačiai skleidžiamos ir kitose Lietuvos vietose: Bazilionų miestelyje ir mokyk-loje (Šiaulių r.), Rietave, Skapiškyje…
Skapiškyje garsinamas arkivyskupas M. Reinys ir Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas
2012 m. gegužės 26 d. – Skapiškyje, autorės sodyboje, Liaudies teatrų festivalio „Pienių vynas“ metu iškilmingai atidaryta paroda „Pažintis su Ukrainos kultūra“. Ją atidarė Ukrainos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenko, dalyvaujant patarėjai Zojai Olejnyk, iš Ukrainos atvykusiems kunigams vienuoliams bazilijonams ir Rytų apeigų katalikų seserims vienuolėms (Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserims tarnaitėms), gausiam būriui renginio dalyvių, vietos ir rajono atstovų, svečiams iš Utenos (apie tai plačiau skaityti „Mokslo Lietuvoje“ 2012 m. Nr. 15).
Svečių dovanojamais suvenyrais nuolat pildoma paroda tapo lankoma ne tik įvairių valstybių delegacijų, ukrainiečių dvasininkų (kunigų, brolių, vienuolių seserų), bet ir mokslininkų, atvykstančių į Lietuvą dalyvauti konferencijose ar padirbėti archyvuose… Skapiškyje veikiančioje parodoje be ukrainistinės medžiagos lankytojai sužino įvairių Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 02 03–1953 11 08) gyvenimo ir veiklos detalių, išgirsta apie jo kančias Vladimiro (prie Kliazmos) centrale (kalėjime), apie tame pačiame kalėjime kalėjusį ukrainietį Studitų ordino archimandritą palaimintąjį Klementijų Šeptyckį, apie arkivyskupo M. Reinio vardo garsinimą ne tik Lietuvoje, Ukrainoje, bet ir Vladimire.
2013 m. balandžio 29 d.–gegužės 3 d. Lietuvoje M. Reinio vardo įamžinimo vietomis keliavo 8 piligrimų grupė iš Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės parapijos (grupės vadovas kun. Sergiejus Zujevas). Piligriminės kelionės ir arkivyskupo M. Reinio 60-ųjų mirties metinių atminimas įamžintas prie straipsnio autorės sodybos pastatytu Rūpintojėliu. Autorius – žinomas tautodailininkas Pranas Kaziūnas (1947 10 27–2013 09 12). Rūpintojėlis pastatytas šalia 2007 m. pastatyto M. Reiniui ir tremtiniams skirto koplytstulpio (jo autorius žemaitis, Sibiro kankinys, tautodailininkas Antanas Ruškys (1924 03 03–2011 01 30)).
Skapiškio pagrindinės mokyklos mokiniai su meninėmis programomis (vadovė mokytoja Nijolė Bagdonavičienė), Skapiškio ateitininkai (vadovė mokytoja Žydra Andrijauskienė) prisijungia prie renginių, organizuojamų greta M. Reiniui skirtų Koplytstulpio ir Rūpintojėlio. Rengiamos specialios pamokos prie stendų „Pažintis su Ukrainos kultūra“, kurias veda iš Vilniaus atvykstanti dr. Aldona Vasiliauskienė. Pirmą 2013–2014 m. pusmetį vestos dvi tokios pamokos penktos ir devintos klasės mokiniams. Pastariesiems straipsnio autorė pasakojo apie šv. Juozapatą, jo atliktus darbus Lietuvoje ir šventę Romoje, kur iškilmingai paminėtas šv. Juozapato palaikų perkėlimo į Vatikaną – Šv. Petro baziliką – 50-metis, naujos knygos, skirtos šv. Juozapatui pristatymą Romoje. Džiugu, kad Skapiškio mokytojai ir mokiniai domisi istorija ir jiems svarbus istorinė atminties puoselėjimas Skapiškyje.