Vienas iš didžiųjų informacinių technologijų inžinierių, mokslininkų ir tyrėjų iššūkių – sukurti kompiuterius, kurie galėtų mokytis, reaguoti į įvairius veiksnius ir prisitaikyti prie aplinkos.
Kol kas tai sekasi gana sunkiai, tačiau Masačiūsetso technologijų institutas savo leidinyje „MIT Technology Review“ šią savaitę paskelbė apie įdomų eksperimentą – nepilotuojamo skraidančio aparato – drono su neuromorfiniu lustu, skrydžio tyrimą. 
Neuromorfiniai lustai kol kas dar tik išmėginami, tačiau jau atskleidžia didelį potencialą. Jų privalumas yra tas, kad jie veikia ne taip, kaip įprastiniai, operuojantys dvejetainiais skaičiais ir atliekantys aritmetines operacijas, bet imituoja smegenų neuronų ir jų jungčių – sinapsių – darbą.
Pasirodė, kad dronas su ganėtinai paprastu neuromorfiniu lustu gali net automatiškai persiprogramuoti bei įgyti naujų įgūdžių.
Mėginamas dronas buvo vos keturių centimetrų ilgio ir 93 gramų svorio, įskaitant maitinimo šaltinį. Jame įmontuotas neuromorfinis lustas turėjo silicio tranzistorių matricą, galinčią imituoti 576 neuronų darbą ir sukurti apie 100000 jungčių, naudojo tik 50 milivatų energijos. Kol kas joks minikompiuteris su tokiu kiekiu energijos negalėtų vykdyti programos, galinčios pažinti aplinkos objektus.
Bandymų metu į lustą buvo siunčiama trijų minijutiklių – optinio, infraraudonojo ir ultragarso – informacija, jam skraidant trijuose kambariuose.
Gauti rezultatai buvo daug žadantys – pirmą kartą skrendant nepažįstamu kambariu, jutiklių duomenys, gaunami signalams atsimušus nuo sienų, baldų ir kitų daiktų, suformuodavo tam tikras neuronų jungtis, kokių lustas anksčiau nebuvo turėjęs, o vėl patekęs į tą patį kambarį, lustas jau „žinojo“, kad čia yra buvęs. Tai labai supaprastintas pakartojimas to, kaip biologinės smegenys mokosi realioje aplinkoje.
Šio eksperimento metu buvo įrodyta, kad nežiūrint labai mažo drono dydžio, tik kiek didesnio nei realaus vabzdžio, ir turint ribotą energijos šaltinį, mokymasis skridimo metu yra įmanomas.
JAV gynybos ministerijos technologijų agentūra (Defense Advanced Research Projects Agency, DARPA), kuri taip pat dalyvavo šiame eksperimente, teigimu, biologinės neuroninės sistemos, tokios kaip galvos smegenys, gali kompleksiškai apdoroti didelius informacijos kiekius, tačiau vartoja labai mažai energijos. Todėl neuromorfiniai kompiuteriai turi labai didelį potencialą.
Nenuostabu, kad DARPA finansuoja neuromorfinių lustų kūrėjus, tokias įmones kaip IBM ar kiek mažiau žinomą HRL Laboratories.
Paveiksliuke: neuromorfinis lustas, sukurtas Heidelbergo universitete, prof. Karlheinzo Meierio vadovaujamos grupės. Jis gali imituoti 384 neuronų ir 100.000 sinapsių darbą. © Heidelberg University