1937 05 10 – 2014 12 11
Janina Valančiūtė
Gruodžio 11 d. netekome aktyvios lietuvių išeivijos veikėjos, daugelio organizacijų narės, Lietuvos mokslinių bibliotekų automatizavimo projektų rėmėjos ir konsultantės, JAV Nacionalinės medicinos bibliotekos garsinės regimosios medžiagos komplektuotojos, JAV Lietuvių bendruomenės Archyvų komiteto pirmininkės Dalės Lukienės.
Dalė Teresė Koklytė Lukienė gimė 1937 m. gegužės 10 d. Marijampolėje. Kadangi tėvas, Lietuvos šaulių sąjungos narys, buvo įspėtas apie tai, kad jis yra įtrauktas tremiamųjų į Sibirą sąrašą, šeimai teko gelbėtis. Dalė su tėvais, Apolonija ir Arūnu Kokliais, emigravo į Vokietiją, 1951 m. – į Jungtines Amerikos valstijas. Apsigyveno Ohajo valstijoje, Klyvlende (Cleveland, OH). Ji svajojo būti žurnaliste, tačiau vėliau pasirinko chemijos mokslus ir 1959 m. baigė Mount St.Joseph‘s koledžą.
1964 m. Šv. Mergelės Marijos bažnyčioje, Čikagoje, Dalė susituokė su Algiu Luku. Jie užaugino dukras Kristiną ir Loretą, sūnų Joną Paulių, sulaukė net devynių anūkų. 1969 m. šeima apsigyveno Merilande (Maryland). Baigusi chemijos mokslų studijas D.Lukienė dirbo bendrovės „Union Carbide“ bibliotekoje vedėja, vėliau – kitų firmų, universitetų bibliotekose. 1986 m. Merilando universitete apgynė bibliotekininkystės mokslų magistrą. Nuo 1987 m. dirbo JAV Nacionalinėje medicinos bibliotekos komplektavimo skyriuje. Dalyvavo tarptautinėse bibliotekų ir informacijos darbuotojų simpoziumuose bei konferencijose. Skaitė paskaitas bibliotekininkų seminaruose ir mokymo kursuose.
D.Lukienė aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių organizacijų veikloje. Buvo Skautų sąjungos narė. Vadovavo Vašingtono skaučių draugijai, ruošdavo iškylas, važiuodavo į skautų stovyklas. Jos vyras Algis ateitininkas, tai Lukų šeima dalyvavo ir ateitininkų renginiuose. Vėliau D.Lukienė įsitraukė į JAV Lietuvių bendruomenės veiklą. Nuo 2006 m. buvo JAV Lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos pirmininkė, vėliau – JAV Lietuvių bendruomenės Archyvų komiteto pirmininkė. Priklausė Lietuvių fondo tarybai, Lietuvių katalikų mokslo akademijai, Lituanistikos tyrimo ir studijų centro tarybai, bendradarbiavo su lietuvių bibliotekomis ir Amerikos lietuvių kultūros archyvu (ALKA). Rėmė lietuvių menininkus. Surengė daug parodų, koncertų ir kt. meno renginių.
Atkūrus Nepriklausomybę Lietuvoje D.Lukienė atvykdavo su įvairiomis programomis. Pirmą kartą po daugelio metų Lietuvoje apsilankė 1989 m. Bendradarbiavo humanitarinės paramos Lietuvos bibliotekoms projektuose. Ji siuntė bibliotekoms mokslinę medicinos literatūrą bei medžiagą profesinio ugdymo klausimais. Rengė seminarus ir praktinius mokymus mokslinių bibliotekų darbuotojams. Vienas iš pirmųjų seminarų įvyko Lietuvos medicinos bibliotekoje 1990 metais. Medikų visuomenei buvo pristatyta medicinos bibliografinė duomenų bazė MEDLINE. 1992 m. Vilniaus universitete ji skaitė paskaitas apie bibliotekinių informacinių procesų kompiuterizavimą, supažindino su JAV Nacionalinės medicinos bibliotekos darbo patirtimi. 1994 m. D.Lukienės iniciatyva, kurią palaikė ir rėmė JAV Lietuvių gydytojų sąjunga, Lietuvos medicinos bibliotekoje įkurtas Medicinos mokomųjų garsinių regimųjų priemonių centras (dab. Mokymo išteklių centras). Ji konsultavo įsigyjant šiam centrui įrangą ir mokomąją medžiagą. D.Lukienės dėka kasmet augo audiovizualinių priemonių fondas. „Bibliotekos istorijoje aukso raidėmis įrašyta Dalios labdaringa misija, kuria ji ženkliai prisidėjo prie pažangių medicinos specialistų informacinio aprūpinimo formų ir metodų plėtojimo Lietuvoje. Neįkainojamos naudos davė Dalios paskaitos bei konsultacijos rengiant ne vieną bibliotekos projektą. Visada mes laukdavome Dalios, nes kiekvieną kartą atvykdama, ji dalindavosi savo žiniomis, supažindindavo su naujausiais medicinos informacijos ištekliais“, – prisimena Lietuvos medicinos bibliotekos direktorė Salvinija Kocienė. 2000 m. D.Lukienė dalyvavo ir skaitė pranešimą 6 –ąjame Baltijos šalių bibliotekininkų kongrese Vilniuje.
D.Lukienė su kitais Amerikos lietuviais atliko Amerikos lietuvių asmeninių bibliotekų tyrimus. Išanalizuotą ir apibendrintą tyrimų medžiagą „JAV lietuvių asmeninės bibliotekos: apklausa ir jos duomenys“ publikavo leidinyje „Kalbotyra“ (2002 m., Nr. 38). Surinktos anketos iš keturiolikos JAV valstijų. Išsiaiškinta, kad didžiausią biblioteką sudaro 12 000 knygų, kitas – nuo 600 iki 6 000 knygų. Daugiausia knygų yra istorijos tematika, grožinės literatūros, meno leidinių, profesinės ir politinės literatūros anglų ir lietuvių kalba. Seniausios knygos – XVIII – XIX amžiaus. Pastebėta, kad keičiantis išeivijos aplinkai kinta ir bibliotekų sudėtis. Bibliotekos mažinamos. Daug knygų grįžta į Lietuvos bibliotekas ir mokyklas, atiduodama įvairioms Lietuvos ir JAV organizacijoms. Atlikus tyrimą padaryta išvada, kad reikia nedelsiant surengti knygų gelbėjimo akciją, paskelbti kam jos galėtų būti naudingos.
D.Lukienės bibliografijos darbai įtraukti į JAV Nacionalinės bibliotekos serialinį leidinį „Current Bibliographies in Medicine“. Vienas iš reikšmingesnių šiame leidinyje darbų yra „Audiovisuals in Dermatology“ (1992). Ji sudarė Lietuvos leidėjų žinyną „The Lithuanian publishers directory“ (1999). Išleistas D.Lukienės Vilniaus universiteto studentams skaitytų paskaitų rinkinys „Bibliotekos fondo komplektavimo organizavimas: paskaitų konspektai“ (1996). Leidinyje glaustai aptariami bendrieji bibliotekų fondų komplektavimo organizavimo klausimai, numatomos fondų komplektavimo gairės, pateikiama turimų dokumentų įvertinimo metodika. Ypač vertinga knygelės dalis apie automatizuotą dokumentų užsakymą ir komplektavimo procesų automatizavimą. D.Lukienė bendradarbiavo išeivijos leidiniuose „Amerikos lietuvis“, „Draugas“, „Dirva“ ir kt. Rašė kultūros ir kitais klausimais.
Pastaraisiais metais eidama JAV LB Archyvų komiteto pirmininkės pareigas daug jėgų atidavė lietuviškų archyvų komplektavimui ir tvarkymui. Dar jai vadovaujant JAV LB Kultūros tarybai buvo atkreiptas JAV LB Krašto valdybos dėmesys į sunkią archyvų padėtį ir sulaukta gerų pasikeitimų – 2010 m. įkurtas atskiras komitetas. D.Lukienė labai rūpinosi ir nedidelių lietuviškų organizacijų (parapijų ir anksčiau veikusių kūrybinių vienetų) archyvų surinkimu. Surengė archyvų seminarus, kuriuose dalyvavo ir atstovai iš Lietuvos archyvų bei muziejų. D.Lukienė pritarė vieno centro visiems JAV lietuvių archyvams įkūrimo vizijai ir vis dažniau stengėsi atkreipti į tai dėmesį, ragino ieškoti lėšų šiai idėjai įgyvendinti. Dar 2014 m. gegužės mėnesį Čikagoje surengė seminarą, skirtą išsaugoti lietuviškiems archyvams Šiaurės Amerikoje, tačiau visų sumanytų darbų padaryti nebuvo lemta. Gruodžio 11 d. D.Lukienė mirė po sunkios plaučių ligos. Palaidota Lietuvių tautinėse kapinėse netoli Čikagos. Praėjusiais metais taip pat mirė ir jos broliai Vitas ir Algis Kokliai.
Nuotraukų užrašai:
- Dalė Lukienė
- D.Lukienė su Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotojomis (apie 1996 m.)