Augalininkystės mokslo naujovių apžvalga

2015 m. birželio 11 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute įvyko mokslinė konferencija ,,Augalininkystės mokslo naujovės ir technologijų plėtra“. Žemdirbystės instituto direktorius doc. dr. Vytautas Ruzgas supažindino su pastarųjų metų moksline produkcija ir tarptautinio institucinio vertinimo rezultatais. Susirinkusiuosius pasveikino žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis.

 

Žemdirbystės instituto logo

Konferencijoje daugiausia dėmesio buvo skirta dirvožemio tyrimams, kadangi 2015 metai paskelbti dirvožemio metais, pupiniams augalams, žalinimui, sėjomainai. Tai šiuo metu yra itin aktualios temos. Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza pranešime „Tausus dirvožemio naudojimas intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis“ kalbėjo apie tai, kad anksčiau Lietuvoje ūkiai vykdė integruotą gyvulininkystę ir augalininkystę. Toks ūkininkavimo modelis padėjo kontroliuoti maisto medžiagų apykaitos ciklą ir subalansuoti jį su ūkyje auginamais augalais. Mūsų dienomis daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje, vyksta ūkių stambėjimo ir specializacijos procesai.

 

Tiek augalininkystės, tiek ir gyvulininkystės ūkiai turi dirvožemio derlingumo palaikymo problemų. Gyvulininkystės ūkiuose pernelyg gausiai tręšiama mėšlu, dėl ko padidėja nitratinio azoto koncentracija gruntiniuose vandenyse, fosfatų kiekis paviršiniuose vandenyse, net sunkiųjų metalų kiekis augaluose ir dirvožemyje. Augalininkystės ūkiai neturi organinių trąšų, neaugina daugiamečių žolių, šiaudus naudoja biokurui, todėl greičiau mažėja organinių medžiagų kiekis dirvožemyje. Pasak dr. Virginijaus Feizos, daugeliui Lietuvos ūkių yra aktualu: dirvų suslėgimas, siauros specializacijos sėjomainų plitimas ūkiuose, specifinių piktžolių (tokių kaip dirvinė smilguolė, vienmetė miglė) plitimas, dirvų užmirkimas ir kt. Buvo aptarta dabartinė situacija šalies laukuose, kalbėta apie vėluojantį (apie 7–10 dienų) pasėlių vystymąsi šiais metais, lyginant su 2014 m., ir dėl lietaus stokos atsiradusį drėgmės trūkumą dirvose.Centro pastato nuotrauka

Joniškėlio bandymų stoties vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Aleksandras Velykis pranešime ,,Supaprastinto žemės dirbimo ypatumai ir galimybės sunkiuose dirvožemiuose“ įvardijo daugybę veiksnių, lemiančių valstybės agrarinio sektoriaus kaitą. Tai kintantis klimatas, brangstanti energija, mažėjantis žemės ūkio pelningumas, besikeičiantys žemės nuosavybės santykiai, kaimo socialinės-demografinės situacijos pokyčiai, naujų technologijų pasiūla ir kt. Žemės dirbimo supaprastinimo galimybes lemia dirvožemių specifinės fizikinės savybės, mažas dirvožemių humusingumas, armens storis, dirvožemio struktūringumas, ūkininkų žinios, techninių priemonių ir galimybių jas tinkamai panaudoti suderinimas technologijose.

Konferencijos dalyvius sveikina Žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis
Konferencijos dalyvius sveikina Žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis

Dr. Aleksandras Velykis akcentavo, kad sunkūs molingi dirvožemiai sudrėkę tampa plastiški, lipnūs, o džiūstant jų rišlumas ir kietumas didėja. Dirvožemio tankis dažnai viršija optimalų augalui augti tankį (1,0–1,3 Mg – 3), o be intensyvesnio mechaninio purenimo jie greitai sutankėja. Molingi dirvožemiai yra mažai laidūs vandeniui, todėl jiems sutankėjus dėl vandens pertekliaus gali išmirkti pasėliai. Dėl nevienodo drėgmės režimo augalų augimo metu sunkiuose dirvožemiuose sunku tinkamai atlikti žemės dirbimo darbus, nesugadinant dirvožemio fizikinių savybių. Be to, atskleista, kad supaprastintas beariminis žemės dirbimas žieminiams augalams sunkiuose dirvožemiuose yra tinkamesnis, nei tradicinis. Tuo tarpu vasariniai augalai yra jautresni supaprastintam žemės dirbimui. Jautriausi yra pupiniai augalai, ypač žirniai, vidutiniškai jautrūs – migliniai javai (vasariniai miežiai ir vasariniai kviečiai) bei bastutiniai augalai (vasariniai rapsai), mažiau jautrios – avižos. Sunkiuose dirvožemiuose reikėtų derinti tradicinį arimą ir supaprastintą beariminį žemės dirbimą, atsižvelgiant į dirvožemio savybes ir augalų biologinius poreikius. Supaprastintam žemės dirbimui jautriems augalams reikėtų taikyti arimą, o mažiau jautriems galima rinktis ir beariminį žemės dirbimą, nepamirštant laikytis augalų kaitos.

Dirvožemio temą pratęsė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis. Jis kalbėjo apie duomenų bazės (http://zis.lt) naudojimą. Žemės informacinė sistema apima žemės naudojimą, išteklius, našumą, gamtines ir ūkines savybes. Melioracinę būklę apibūdinančių nuolat atnaujinamų teminių duomenų bazių rinkinys yra parengtas geografinių informacinių sistemų principais. Valdymo priemonės, naudojant georeferencinį pagrindą, suteikia galimybę šią informaciją apdoroti bei nuotoliniu būdu teikti duomenis vartotojams.

Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza
Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza

 

Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Žydrė Kadžiulienė pasakojo apie pupinius augalus ir agroekosistemų tvarumą. Pastaruoju metu įvairiose šalyse, analizuojant maisto saugos, prisitaikymo prie klimato kaitos, aplinkosaugos ir socioekonominių veiksnių klausimus, dėmesys krypsta į pupinius augalus. Iš jų plačiausiai žinomi pupiniai javai (lubinai, žirniai ir vikiai) ir daugiametės pupinės žolės (liucernos, baltieji ir raudonieji dobilai). Žydrė Kadžiulienė akcentavo pupinių augalų gebėjimą iš atmosferos kaupti azotą, nuo kurio priklauso ir visos sėjomainos bei agroekosistemos būklė. Pupiniai augalai gali būti naudojami įvairioms reikmėms: maistui, pašarams, bioenergetikai, rekreacijai, trąšoms, įvairiems biopapildams ir kitiems bioproduktams.

Pranešime buvo aptartos ir šių augalų problemos, tokios kaip produktyvumo priklausomybė nuo taikomos agrotechnikos, sudėtinga apsauga nuo piktžolių, dažnos ligos. Dėl išgulimo sunku nuimti derlių. Pateikti ir tyrimų duomenys, kuriuose atskleista pupinių žolių rūšių įtaka po jų augančių javų derliui, piktžolių vidutinė masė vienarūšiuose pasėliuose ir mišiniuose. Aptarti piktžolių naikinimo pupinių augalų pasėliuose ypatumai, taip pat Institute sukurtų naujų žirnių veislių aspektai, pusiau belapių žirnių veislių auginimo sąlygų įtaka jų produktyvumui, kai kurių pupinių augalų, kaip funkcinių ingredientų maisto produktuose, galimybės. Siekiant tenkinti augalinės kilmės baltymų poreikį ir visą agroekosistemą aprūpinti azotu, ir toliau būtina plėtoti pupinių augalų mokslinius tyrimus.

Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotoja eksperimentinei plėtrai dr. Roma Semaškienė
Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotoja eksperimentinei plėtrai dr. Roma Semaškienė

 

Žemdirbystės instituto pavaduotoja eksperimentinei plėtrai dr. Roma Semaškienė taip pat įvardijo pupinių augalų naudą, aptarė žalinimo programą. Pagrindinė jos pranešimo tema – augalų apsaugos iššūkiai: aplinkosaugos reikalavimai, naujos auginimo technologijos, kenksmingų organizmų atsparumo problemos. Dėl aplinkosaugos reikalavimų mažinamos herbicidų normos ne visada užtikrina pakankamą piktžolių kontrolę, todėl tenka ieškoti priemonių, kurios būtų ne tik efektyvios, bet ir saugios aplinkai. Antrus metus besitęsiantis draudimas naudoti neokotinoidų klasės veikliųjų medžiagų (chlothianidiną, imidachlopridą ir thiamethoksamą) turinčius beicus rapsų sėkloms apdoroti apsunkina anksti plintančių kenkėjų – spargių – kontrolę. Tenka dažniau naudoti insekticidus, tačiau dėl to didėja atsparumo insekticidams rizika.

Kadangi augalininkystės ūkiuose dominuoja javai ir rapsai, beveik neliko augalų kaitos. Be to, taikant minimalų žemės dirbimą, paliekamos augalų liekanos. Šie veiksniai turi įtakos ligų, kenkėjų ir piktžolių plitimui. Viena iš minimalaus žemės dirbimo ir atsėliavimo pasekmių – balninio gumbauodžio (Haplodiplosis equestris) plitimas, kurį pastebi vis daugiau ūkininkų skirtinguose rajonuose. Šių metų pavasarį vieno ūkio dirvoje rasta apie 2700 vnt./m2 lervų. Siekiant įvertinti galimą minėto kenkėjo žalą ir nustatyti kontrolės priemones, čia atliktas lauko eksperimentas.

Žemdirbystės instituto direktorius doc. dr. Vytautas Ruzgas
Žemdirbystės instituto direktorius doc. dr. Vytautas Ruzgas

 

Žemdirbystės institute jau ne vienerius metus atliekami varpų fuzariozės žalos tyrimai. Netaikant sėjomainos, kiekvienais metais auginant javus, rizika padidėja. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad fuzariozė plinta dar intensyviau, kai vasariniai javai sėjami po kukurūzų. Dr. Roma Semaškienė teigė, kad, nors dar tik vidurvasaris, bet apie sėklą reikia galvoti nuolat – auginimo sąlygos lemia sėklos kokybę, jos užsikrėtimo įvairiais ligų sukėlėjais pavojų. Žemdirbystės institute atliekant javų sėklos ligotumo analizes pastebėta, kad užsikrėtimas Fusarium spp., Pyrenophora teres patogenais yra didelis, todėl įprastiniuose ūkiuose sėklos turi būti beicuojamos atsakingai pasirenkant veiksmingus beicus. Pupiniai amarai, arkliapupiniai grūdinukai, šokoladinė dėmėtligė – pagrindiniai objektai, kuriems lauko eksperimentuose siekiama įvertinti įvairių kontrolės priemonių veiksmingumą.

Po pranešimų Žemdirbystės instituto Žolių, Javų selekcijos, Dirvožemio ir augalininkystės, Augalų mitybos ir agroekologijos, Augalų patologijos ir apsaugos skyrių mokslininkai aprodė lauko eksperimentus.

Konferencijoje dalyvavo ne tik Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro darbuotojai, bet ir Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų, Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Augalų genų banko atstovai. Mokslinėje konferencijoje lankėsi ūkininkai ir svečiai iš verslo įmonių. Lauksime jų atvykstant ir kitais metais.

Konferencijos svečiai
Konferencijos svečiai
Konferencijos svečiai
Konferencijos svečiai
Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus lauko bandymų apžiūra
Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus lauko bandymų apžiūra

 

Konferencijos apžvalgą parengė: V. Feiza, A. Velykis, Ž. Kadžiulienė, R. Semaškienė, G. Naujokienė

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.