Nuo Kazimiero Semenavičiaus iki kosminių palydovų

Vilniaus universitetui pasiūlyta tapti Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos nariu

Jungtinių Tautų (JT) organizacijos Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos generalinis sekretorius Houlin Zhao rugsėjo pradžioje lankėsi Vilniaus universitete. H. Zhao viešėjo VU Fizikos fakultete, Lazerinių tyrimų centro atviros prieigos centre „Naglis“, aplankė Telekomunikacijų mokslo centrą. Generaliniam sekretoriui buvo pristatyti universiteto mokslininkų laimėjimai, kuriant naujausias belaidžių telekomunikacijų technologijas. VU rektorius prof. Artūras Žukauskas svečiui papasakojo apie pirmojo Lietuvos palydovo „Lituanica SAT-1“, kurį sukūrė VU mokslininkai, sėkmę, pristatė pagrindines universiteto plėtojamas mokslines sritis. Generalinis sekretorius, sužavėtas moderniomis VU laboratorijomis, rektoriui pasiūlė apsvarstyti narystės Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje galimybę. Šiuo metu organizacijai priklauso daugiau nei 90 akademinių institucijų.

 

„Šis įtakingo pasaulinės telekomunikacijų organizacijos vadovo vizitas Vilniaus universitete pasitarnaus populiarinant Lietuvos telekomunikacijų mokslo laimėjimus tarptautiniu mastu, didinant Lietuvos mokslininkų žinomumą, tikimės, ir daugiau įvairių tyrimų, projektų“, – sakė rektorius prof. A. Žukauskas. Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga yra specializuota Jungtinių Tautų institucija. Ji įkurta kaip Tarptautinė telegrafo sąjunga 1865 m. Paryžiuje. Jau beveik 145 metus sąjunga koordinuoja pasaulinį radijo ryšio spektro naudojimą, skatina tarptautinę kooperaciją satelitų orbitų pasirinkimo atžvilgiu, prisidėjo prie komunikacijų sistemos tobulinimo besivystančiose pasaulio šalyse.

Sąjungos būstinėje Ženevoje, kur stovi labiausiai mokslui nusipelniusių asmenybių biustai, norima įamžinti ir žymiojo Lietuvos mokslo atstovo, VU auklėtinio, daugiapakopių raketų ir raketinės artilerijos idėjų pradininko K. Semenavičiaus atminimą. H. Zhao specialiai apžiūrėjo XVII a. išleistą garsųjį veikalą „Didysis artilerijos menas“, kurio autorius dėl novatoriškumo pateko į žymiąją „Britų enciklopediją“.

 

Minėta Kazimiero Semenavičiaus knyga (lot. Artis magnae artilleriae pars prima) buvo išleista Amsterdame 1650 m. Autorius tuo metu jau buvo atsisakęs karinės tarnybos ir atsidėjęs mokslui. Šiame veikale pirmą kartą mokslo istorijoje iškėlė daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos idėją, pateikė daugiapakopės raketos brėžinių. Rašydamas apie artileriją ir kitus ginklus, nepropagavo karo, nes laikė jį didžiausia žmonijos nelaime.

 

Knyga greitai susilaukė pripažinimo ir buvo išversta į prancūzų, vokiečių, anglų, olandų, danų ir lenkų kalbas. Veikalą, kuriame yra 305 puslapiai teksto ir 206 iliustracijos (daugiausia brėžiniai) sudaro penki skyriai. Pirmasis skyrius skirtas patrankų kalibrui, jų konstrukcijai ir pritaikymui, antrajame nagrinėjama parako ir kitų artilerijoje naudojamų medžiagų technologija. Trečiasis skyrius, pavadintas „Apie raketas“, yra įdomiausias ir vertingiausias, jame aprašyti svarbiausi autoriaus atradimai: raketos aukščio ir jos reaktyvinės tūtos pločio santykis, daugiapakopė raketa, raketų stabilizavimas sparneliais, raketų baterija, t. y. nuosekliojo jungimo daugiapakopė raketa. Knygoje aprašyta daugiau kaip dvidešimt paraku užtaisomų raketų pavyzdžių, išnagrinėta jų gamyba ir savybės.

Paskutiniuose dviejuose knygos skyriuose apibendrinti karui ir pramogai skirtos pirotechnikos laimėjimai. Svarbu tai, kad K. Semenavičius (kai kuriuose šaltiniuose įvardijamas kaip Simonavičius) aprašymuose viską pagrindė matemati­niais skaičiavimais ir fizikos dėsniais. Šiame veikale pirmą kartą apibendrinti karybos pasiekimai, aprašyti galimi artilerijos technikos ir sprogmenų technologijos patobulinimai. Ne veltui K. Semenavičius minimas tarp žymiausių pasaulio mokslininkų ir išradėjų, pralenkusių savo laiką. Jis daugiau kaip dviem šimtais metų aplenkė kitus reaktyvinio judėjimo tyrėjus ir kosminės technikos kūrėjus. Jo knyga kelis pastaruosius šimtmečius buvo viena dažniausiai nagrinėjamų, deja, jo paties vardas ir kilmė šių dienų pasaulio istoriografijoje nepelnytai užmirštama. Todėl Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos siekis įamžinti jo atminimą bent iš dalies atitaisys skriaudą, padarytą Lietuvos mokslo istorijai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Parengta pagal VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus pranešimą.

Duomenis apie K. Semenavičiaus veikalo turinį pateikė VU bibliotekos darbuotoja Sondra Rankelienė.