Margarita Poškutė
2015 m. rugsėjo 25 d. Mykolo Romerio universiteto bibliotekoje įvyko projekto FOSTER renginys Lietuvos tyrėjams „Atvirasis mokslas jauniesiems tyrėjams: iššūkiai ir galimybės“. Tai trečiasis šio projekto seminaras, skirtas diskusijai apie atvirosios prieigos Lietuvoje politiką, siekinius ir kliūtis.
Diskusijos moderatorė profesorė habil. dr. Rūta Petrauskaitė pristatė Lietuvos mokslo tarybos kuriamos atvirosios prieigos politikos gaires, kurios turėtų skatinti mokslo kokybę ir pažangą bei mokslinių idėjų sklaidą. Atvirosios prieigos politika pirmiausiai būtų taikoma Lietuvos mokslo tarybos rengiamiems projektams, tačiau visos institucijos kviečiamos patvirtinti savą atvirosios prieigos politiką.
Atviros prieigos šalininkai įžvelgia daug šios sistemos privalumų. Kaip pastebėjo prof. R. Petrauskaitė, leisdami laisvai ir nemokamai susipažinti su savo atliktais moksliniais tyrimais, mokslininkai darytų didesnį poveikį visuomenei, ypač humanitarinių ir socialinių mokslų tyrėjai, galėtų efektyviau formuoti jos savivoką, kritinį mąstymą ir t. t. Pritariama, kad tam tikri apribojimai turėtų būti taikomi fiziniams, technologiniams mokslams. Pripažįstama, kad mokslininkai dėl įvairių priežasčių – daugiausia dėl etinių ir teisinių aspektų – dažnai nenoriai atveria savo publikacijas, surinktus duomenis. Prof. R. Petrauskaitė pažymėjo, kad ima rastis atšauktų straipsnių, todėl atviroji prieiga padidintų mokslinių rezultatų patikimumą ir gautų duomenų skaidrumą.
Atviroji prieiga taip pat turėtų paskatinti didesnį mokslinį bendravimą, taip pat palengvinti bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo, mokslo ir valdžios institucijų – taip būtų ne tik parodomi moksliniai rezultatai, bet ir sudarytos sąlygos mokslinėms inovacijoms. Prof. R. Petrauskaitė iškėlė diskusinį klausimą apie tai, kam reikėtų suteikti atvirąją prieigą: recenzuotoms publikacijoms, joms parengti panaudotiems duomenims ar duomenų saugyklų infrastruktūroms. Seminaro dalyviai buvo supažindinti su galimomis atviros prieigos formomis: „žaliuoju keliu“, kai mokslininkai savarankiškai skelbia jau publikuotus straipsnius institucinėse, teminėse talpyklose, asmeniniuose tinklalapiuose; „auksiniu keliu“, kai publikacijos tiesiogiai skelbiamos atviros prieigos leidiniuose; ir mišriuoju būdu. Seminaro metu buvo pristatyta galimybė skelbti publikacijas atvirojoje prieigoje taikant „auksinio kelio“ formą.
Doc. Gintarė Tautkevičienė pastebėjo, kad kai kurios Lietuvos institucijos padarė tam tikrus politinius žingsnius atverdamos publikacijas ir knygas, tačiau vėliau, nesulaukusios mokslininkų pritarimo, atsitraukė. Docentė atkreipė dėmesį, kad Mykolo Romerio universitetas pirmasis ryžtingai ir nuosekliai įgyvendina atvirąją prieigą, patvirtindamas savąją politiką, atverdamas knygas, mokslinius žurnalus ne tik akademinei, bet ir plačiajai visuomenei.
Nuo 2013 metų MRU apskritai pirmasis Lietuvoje visa apimtimi realizuoja mokslinių tyrimų rezultatų atviros prieigos principus. Dabar visi šio universiteto moksliniai leidiniai (mokslo žurnalai, vadovėliai, monografijos, mokslo studijos ir pan.) yra prieinami plačiajai visuomenei atvirąja prieiga. Toliau intensyviai plėtojamas elektroninių knygų portalas MRU eBooks, kuriame jau daugiau kaip keli šimtai el. knygų. Svarbu paminėti, kad „MRU eBooks“ portale pateikiamas el. MRU knygas galima skaityti ir namuose, todėl gerokai išsiplėtė skaitytojų ratas įvairiose pasaulio šalyse.
MRU Mokslo kokybės ir analizės skyriaus vedėja Nomeda Gudelienė kalbėjo apie 2013 metais universitete visiems periodiniams mokslo žurnalams įdiegtą plačiai paplitusią mokslo žurnalų elektroninio publikavimo sistemą „Open Journal System“. Ši sistema apima visą mokslo žurnalo leidybos procesą nuo rankraščio pateikimo iki sukomplektuoto viso teksto numerio skelbimo atvirąja prieiga. Siekdamas puoselėti mokslinę etiką, MRU vykdo mokslo žurnalų akademinio plagiato prevenciją – jau nu 2013 metų visi leidybai pateikiami rankraščiai tikrinami plagiato prevencijos sistema „CrossCheck“. Taip pat nuo tų pačių metų MRU mokslo straipsniams taikoma tarptautinė „Creative Commons“ licencija „Attribution –Non Commercial – No Derivatives 4.0 International (CC BY-NC-ND 4.0)“, kuri licencijuoto turinio naudotojams suteikia teises perkelti kūrinį į savo kompiuterį ir platinti kitiems, būtinai nurodant kūrinio autorių, draudimą naudoti kūrinį komerciniais tikslais ir nelicencijuojant išvestinių darbų.
Autorė yra Mykolo Romerio universiteto bibliotekos Vartotojų aptarnavimo ir ugdymo skyriaus Informacijos paslaugų ir ugdymo grupės vyresnioji bibliotekininkė