Su kilnia misija – tarnauti mokslui ir gimtajam kraštui
Vilniaus medicinos draugija (VMD), įkurta 1805 m. gruodžio 12 d. Vilniaus universiteto profesoriaus Jozefo Franko iniciatyva, buvo pirmoji tokio pobūdžio draugija Rytų Europoje. Draugija turėjo „Aukso knygą“, kurioje užrašyta draugijos istorija, registruoti visi nariai, pateiktos jų biografijos. Knyga pradėta pildyti 1852 m., o paskutinis įrašas datuotas 1914 m. Daug žymių žmonių yra pasirašę šioje knygoje. Unikalus leidinys dabar saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje ir yra įtrauktas į UNESCO „Pasaulio atminties“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Izidė
Jau pirmuoju, vadinamuoju universitetiniu, gyvavimo laikotarpiu (1805–1842) draugija ėmėsi labai reikšmingos veiklos. Buvo užmegzti ryšiai su žymiausiais Rusijos imperijos ir Vakarų šalių mokslininkais, daugelis jų tapo draugijos garbės nariais ir nariais korespondentais. Tarp jų: rusų mokslininkai S. Botkinas, N. Pirogovas, D. Mendelejevas, N. Filatovas ir kt., skiepų nuo raupų kūrėjas anglas E. Dženeris (Edward Jenner), anatomas ir chirurgas A. Skarpa iš Italijos, garsusis prancūzų chirurgas G. Diupiuitrenas, tuberkuliozės ir choleros bacilų atradėjas R. Kochas iš Vokietijos ir daugelis kitų. Pasaulio medicinos naujovės per VMD greitai pasiekdavo Vilniaus gydytojus. 1808 m. Vilniuje buvo įkurtas Vakcinacijos institutas, o 1809 m. – Motinystės institutas, kuris teikė medicininę ir materialinę pagalbą namuose neturtingoms ir vienišoms gimdyvėms. Tai buvo pirmoji tokio tipo medicinos įstaiga Europoje. Nors 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą, o vėliau ir Medicinos ir chirurgijos akademiją, draugijos veikla susilpnėjo, tačiau ji liko vieninteliu medicinos mokslo centru Lietuvoje iki 1919 m. Draugijos veikla nebuvo nutrūkusi net Lenkijos valdymo ir Antrojo pasaulinio karo metais.
1945–1975 m. draugija daugiausia dėmesio skyrė sveikatos apsaugos organizavimo klausimams, kovai su infekcijomis Vilniaus mieste, gydytojų kvalifikacijos kėlimui, nagrinėjo diagnostikos ir gydymo metodus. Nuo 1975 m. buvo atkurta senosios VMD struktūra su reprezentaciniais posėdžiais, skiriamais visiems Vilniaus gydytojams.
Draugijos nariai aktyviai dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio veikloje 1988–1989 m. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, draugija, puoselėdama tradicijas, reguliariai rengia posėdžius ir skelbia medicinos mokslo naujoves. VMD vienija visas specialiąsias Vilniaus medicinos bei farmacijos draugijas ir sprendžia bendrąsias medicinos bei visuomenės sveikatingumo problemas. Daugiau kaip du šimtmečius vykdydama kilnią misiją – tarnauti mokslui ir gimtajam kraštui, draugija išlieka reikšminga kultūros istorijos ir mokslo institucija. Nuo 1977 m. dirbusi atsakingąja sekretore, o nuo 2004 m. Vilniaus medicinos draugijai vadovavusi doc. Dalia Triponienė 2014 m. pirmininko regalijas perdavė aktyviai draugijos veikloje dalyvaujančiam VU Medicinos fakulteto dekanui, profesoriui Algirdui Utkui.
darbą apdovanotas dr. G. Kvedaras
Iškilmingai minimos VMD narių gyvenimo ir veiklos sukaktys. 1977 m. draugijos pirmininko prof. Salezijaus Pavilonio siūlymu įsteigta Vilniaus medicinos draugijos premija už geriausią mokslo darbą, įdiegtą į praktiką. Šia premija jau apdovanota 116 darbų. VMD 210 metų sukakties proga 2015 m. gruodžio 11 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje įteikta 39-oji premija ir grafikės Ramunės Vėliuvienės sukurtas diplomas. Apdovanoti penki Vilniaus jaunųjų mokslininkų darbai, kurių vienas nominuotas diplomu, o kiti – draugijos garbės raštais.
Diplomą už geriausią mokslo darbą ,,Trijų kraujotakos sumažinimo metodų palyginimas, atliekant planinį cementinį kelio sąnario endoprotezavimą“ VMD pirmininkas įteikė dr. Giedriui Kvedarui. Tyrimas kartu su kolegomis atliktas VU Medicinos fakulteto Reumatologijos, traumatologijos ir ortopedijos rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje 2010–2015 m. Tyrime dalyvavo 133 ligoniai, kuriems buvo atlikta pirminė kelio endoprotezavimo operacija. Tyrimo rezultatais pagrįsta manžetės naudojimo taktika plačiai įdiegta visuose ortopedijos skyriuose Lietuvoje. Paskelbti devyni tarptautiniai pranešimai. Tyrimo rezultatai apibendrinti disertacijoje, publikuoti tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose žurnaluose.
VMD garbės raštu apdovanotas ilgametis Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos narys Vladas Banys už mokslo darbą „Aterosklerozės ir metabolinio sindromo patogenezės ypatumai vertinant naujus trombocitų ir uždegimo žymenis”. Šio darbo tikslas – įvertinti trombocitų, kaip uždegimo ląstelių, svarbą ankstyvose širdies ir kraujagyslių ligų bei metabolinio sindromo stadijose, atsižvelgiant į tradicinius ir naujus aterosklerozės biocheminius žymenis, padedant įvertinti riziką susirgti šiomis ligomis, geriau suprasti ligos atsiradimą ir jos eigą, numatyti ligos prognozę. V. Banio pasiūlytas modelis buvo taikomas VU Santariškių klinikose. V. Banys, 2012 m. išrinktas draugijos valdybos nariu, atlieka iždininko pareigas, pirmininkauja Vilniaus filialui.
Garbės raštas įteiktas dr. Sigitai Burokienei už mokslinį darbą apie ikihospitalinę vaikų sveikatos priežiūrą ir jos optimizavimo kryptis. Tyrimo tikslas buvo įvertinti ikihospitalinės vaikų sveikatos priežiūros būklę Lietuvos ligoninių priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose, išsiaiškinti esmines problemas ir numatyti ikihospitalinės pagalbos optimizavimo kryptis. Pirmą kartą Lietuvoje, naudojant Valstybinės ligonių kasos informacinės sistemos duomenis, buvo vertinamos priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose vaikams suteiktų ambulatorinių paslaugų ilgalaikės vartojimo tendencijos, tiriami demografiniai ir regioniniai paslaugų vartojimo netolygumai, paslaugų teikimo ypatumai, pakartotinių vizitų reikšmė priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus perpildymui.
Šiame moksliniame darbe atskleista, kad tėvų nuomonė apie vaiko ligą skyrėsi nuo ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus darbuotojų: tėvai linkę vaikų sveikatos būklę vertinti kaip sunkesnę, nei tai vertina sveikatos priežiūros specialistai. Autorė pateikia išvadą, kad, teikiant paslaugas vaikams priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose, būtina įdiegti į praktiką mokslo įrodymais pagrįstą pagalbos skubos įvertinimo metodiką. Tikimasi, kad darbe pateikiamos rekomendacijos bus panaudotos, tęsiant ikihospitalinės vaikų sveikatos tyrimus, o sveikatos politikos formuotojams jos suteiks žinių apie medicinos paslaugų prieinamumą ir kokybę, pirminės ir skubios vaikų sveikatos priežiūros organizavimą, padės geriau suprasti tėvų, atvykstančių su vaikais į skubios pagalbos skyrius, poreikius.
Jauniausia VMD apdovanojimų nominantė – gydytoja Elvyra Stanevičiūtė. Jai įteiktas garbės raštas už darbą „Antiseptikų veiksmingumo palyginimas, veikiant Staphylococcus aureus infekuotą austą kraujagyslės protezą žiurkių chirurginėse žaizdose“. Kadangi infekcijos sukėlėjo stafilokoko gydymas antibiotikais yra neveiksmingas, į praktiką vis labiau diegiamas konservatyvusis gydymo metodas – vietinis žaizdos plovimas antiseptikais. Tai naujas, reikšmingas praktikai metodas, kai infekuota žaizda gydoma antiseptiku, nešalinant kraujagyslės protezo. E. Stanevičiūtės kartu su bendraautoriais darbas publikuotas žurnale „Medicinos teorija ir praktika“. Išsamesnis eksperimento aprašymas išspausdintas mokslo leidinyje „BMC Journals“. 2014 m. Paryžiuje pristatytas stendinis pranešimas. Šią temą autorė toliau nagrinėja disertacijoje.
VMD garbės raštu apdovanota dr. Inga Šatinskienė už darbą „Ūminio neurosensorinio klausos pažeidimo kortikosteroidais ir vidurinės ausies anatominių pokyčių vertinimas“. Ši problema yra labai aktuali. Mokslinis darbas atliktas 2011–2014 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinikoje. 204 pacientams prieš gydymą, gydymo metu ir po gydymo buvo atliekamas kompleksinis tyrimas, kurį sudarė tiriamojo subjektyvios būklės įvertinimas ir toninė ribinė audiometrija. Tai pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio studija. Išaiškinti kriterijai, padedantys prognozuoti ligos eigą ir numatyti galimus gydymo rezultatus. Sudaryta paciento tyrimo schema, leidžianti visapusiškai įvertinti ligonio būklę ir pritaikyti individualų gydymą. Kartu su bendraautoriais išleista mokomoji knyga „Staigaus neurosensorinio klausos pažeidimo diagnostika ir gydymas“ (2015).
2008 m., minint šimtąsias žymaus higienisto, Vilniaus medicinos draugijos garbės nario, profesoriaus Vlado Kviklio metines, jo sūnaus – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docento Gedimino Kviklio iniciatyva įsteigta premija ir diplomas už geriausią higienisto darbą. 8-uoju diplomu ir premija apdovanotas gydytojas Romualdas Sabaliauskas už darbą „Visuomenės sveikatos biurų idėja ir jos įgyvendinimas Lietuvoje“. Baigęs studijas Vilniaus universitete, R. Sabaliauskas iškart aktyviai prisidėjo, kuriant visuomenės sveikatos sistemą. Jis dirbo gydytoju higienistu Šilutės rajono sanitarinėje epidemiologinėje stotyje, daugiau kaip dešimt metų – Kėdainių rajono sanitarinės epidemiologinės stoties vyriausiuoju gydytoju, beveik du dešimtmečius – Sveikatos apsaugos ministerijoje: skyriaus, departamento, centro vadovu, Lietuvos vyriausiuoju gydytoju higienistu, ministro pavaduotoju, ministerijos sekretoriumi.
R. Sabaliauskas turi aukščiausiąją gydytojo higienisto kvalifikacinę kategoriją. Jis yra daugelio Lietuvos visuomenės sveikatos srities teisės aktų, programų rengimo, Higienos ir visuomenės sveikatos tarnybos reformos bendraautoris, atstovauja Lietuvai tarptautinėse organizacijose ir darbo grupėse. Dalyvavo tarpvyriausybinėse konferencijose Helsinkyje, Londone, Salvadore ir kt. Panaudodamas savo profesinę patirtį ir Lietuvoje bei užsienyje įgytas visuomenės sveikatos išsaugojimo žinias, kartu su bendraminčiais Lietuvoje įkūrė savivaldybių visuomenės sveikatos biurus, kurių misija, pasitelkiant šios srities profesionalų žinias ir įgūdžius, – teikti gyventojams kokybiškas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, nuosekliai stebėti bendruomenėse vykstančius gyventojų sveikatos pokyčius, mažinti sergamumą ir mirtingumą, formuoti sveikos gyvensenos nuostatas. Lietuvoje dabar sėkmingai dirba daugiau kaip 40 savivaldybių visuomenės sveikatos biurų. Šią veiklą R. Sabaliauskas tęsia, vadovaudamas Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui, teikiančiam metodinę pagalbą visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms.
Iškilmingame posėdyje VMD garbės pirmininko diplomas ir Vilniaus mero padėkos raštas įteikti kraujagyslių chirurgei, daug metų puoselėjusiai Vilniaus medicinos draugiją, docentei Daliai Triponienei. Garbės nariais taip pat išrinkti dr. Rasa Bagdonienė, doc. Eugenijus Broslavskis, prof. Nijolė Drazdienė, dr. Romualdas Konstantinas Dobrovolskis, prof. Rimantas Jankauskas, prof. Vida Žvironaitė, gydytoja Viktorija Montvilienė, farmacininkė Regina Žukienė, 103 metų sukaktį atšventęs chirurginės onkologijos pradininkas Lietuvoje prof. Petras Norkūnas. VMD garbės nario vardas suteiktas Lenkijos kraujagyslių chirurgijos ir angiologijos pirmininkui, Medicinos akademijos tikrajam nariui, aktyviam Vilniaus medicinos draugijos renginių dalyviui Zygmundui Mackiewicziui. Kadangi 2015 m. spalio mėnesį profesorius mirė, į draugijos jubiliejaus minėjimą atvyko jo žmona ir dukra.
Sveikatos apsaugos ministerijos padėkos raštai įteikti prof. Irenai Balčiūnienei, doc. Eugenijui Broslavskiui, prof. Nijolei Drazdienei, prof. Rimantui Jankauskui, doc. Daliai Triponienei, prof. Algirdui Utkui. Susirinkusieji į iškilmingą posėdį išklausė prof. Algirdo Utkaus pranešimą apie svarbiausius draugijos veiklos etapus, prof. Rimanto Jankausko pranešimą „LDK elito sveikata“ – apie LDK didikų Radvilų, Goštautų ir kitų palaikų tyrimus, Ramūno Kondrato – apie pirmąsias medicinos draugijas. Irenos Katilienės pranešimą „Vilniaus medicinos draugijos albumas kaip ikonografinio paveldo šaltinis“ perskaitė ilgametis Lietuvos radijo diktorius Juozas Šalkauskas.
Pastaba: straipsnio autorė rėmėsi VMD apdovanojimams pristatytais G. Kvedaro, V. Banio, S. Burokienės, E. Stanevičiūtės,
I. Šatinskienės ir R. Sabaliausko mokslo darbais bei draugijos leidiniais.