Pasaulio ekonomikos forumo 2016 m. patvirtintoje darbo rinkos, įgūdžių ir darbo jėgos ketverių metų strategijoje įvardintos ateities specialybės – naujų medžiagų kūrimas ir biotechnologijos. Šio forumo dalyvių teigimu, pasaulis stovi ant ketvirtosios industrinės revoliucijos, apimančios tokių sričių, kaip robotika, dirbtinis intelektas, 3D spausdinimas, biotechnologija ir genetika bei nanotechnologijos, vystymąsi, slenksčio. Per ateinančius penkerius metus technologijų pažanga turės didžiulę įtaką verslo modeliams, darbo rinkai ir pareikalaus specialistų, išmanančių fundamentalias fizikos ir chemijos žinias, gebančių jas jungti su informacinėmis technologijomis bei mechanikos ir elektronikos inžinerijos pagrindais.
„Tendencijos rodo, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje svarbus platus kompetencijų spektras. Norint kurti sėkmingus gamybinius projektus, būtinas gilesnis naujų medžiagų kūrimo ir jų savybių suvokimas“, – sako Kauno technologijos universiteto Medžiagų ir nanotechnologijų studijų programos vadovė Kristina Bočkutė. Pasak jos, šių studijų metu studentas įgis žinių ir įgūdžių, kaip kompleksiškai spręsti medžiagotyros problemas visoje produkto kūrimo ir gamybos bei eksploatacijos grandinėje.
programos vadovė Kristina Bočkutė
Atitinka rinkos poreikius
Dar 2012 m. Europos Komisijos vadovų tarybos posėdyje buvo patvirtintos šešios didelio poveikio technologijų strateginės veiklos: nanotechnologijos, mikro ir nanoelektronika, pažangiosios medžiagos, biotechnologijos ir fotonika. Jose technologinė pažanga gali būti pasiekiama tik padedant universaliems, aukštos kvalifikacijos medžiagų mokslo ir nanotechnologijų specialistams. Šiandienės tendencijos patvirtina, kad tokie specialistai šiuolaikinėse organizacijose ir įmonėse yra labai reikalingi.
Lietuvoje medžiagų technologijų studijų krypties specialistų paklausa auga. Baigę tarpdisciplinines studijas absolventai gali sėkmingai konkuruoti tiek nacionalinėje, tiek ir tarptautinėje rinkoje. Studijų programą, orientuotą į naujų medžiagų ir nanotechnologijų kūrimą bei taikymą įvairiose srityse, studentai gali rinktis KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete. Ši studijų programa yra vienintelė Lietuvoje, suteikianti medžiagų technologijų bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Pasak programų vadovės K. Bočkutės, fakultetas siūlo lankstų studijų modelį, galimybę pagal savo ir darbdavio poreikius susidaryti asmeninį modulių rinkinį ar studijuoti pagal pasirinktos gretutinių studijų krypties programą.
Į studijas įsitraukia verslas
Studijų metu gilinamasi į įvairių medžiagų ir nanodarinių gavimą bei jų savybių tyrimo aukštąsias technologijas, fizikinius ir cheminius medžiagų pagrindus, kinetiką, termodinamiką ir mechanines savybes, fiziką, aukštąją matematiką ir chemiją, informatiką, kompiuterinę grafiką ir procesų modeliavimą, mikro ir makroekonomikos bei vadybos pagrindus. Visame studijų procese nuolat bendradarbiaujama su verslo įmonėmis ir jų atstovais: organizuojamos išvykos į partnerių įmones, rengiamos paskaitos apie darbo paieškas ir karjeros planavimą, o verslo atstovai kviečia studentus atlikti praktiką jų bendrovėse.
„Labai svarbu studentams akcentuoti karjeros galimybes, susijusias su medžiagų ir nanotechnologijų studijų programa, kad jie žinotų, kokį darbą galės dirbti baigę studijas ir kokios šios specialybės perspektyvos, todėl bendradarbiauti su verslo atstovais yra labai svarbu“, – akcentavo programos vadovė. Žiniomis ir patirtimi su programos studentais taip pat dalijasi kviestiniai lektoriai iš įvairių pasaulio universitetų, paskaitas veda mokslininkai iš Japonijos, JAV ir kitų šalių.
nagrinėjama įranga
Laukia ne tik mokslininko karjera
Medžiagų technologijų studijų krypties absolvento karjeros perspektyvos – labai plačios. Baigę studijas, specialistai gali įsidarbinti įmonėse ar organizacijose, vykdančiose tiriamąjį darbą, diegiančiose, gaminančiose ar parduodančiose šiuolaikines medžiagas ir technologijas. Jie taip pat gali dirbti muitinėse, leidybos, farmacijos ir medicinos bendrovėse, aplinkos apsaugos, gamybinių įmonių tiriamosiose ar kokybės laboratorijose. Medžiagų mokslo ir nanotechnologijų specialistus vertina tiek gamybos ar prekybos įmonės, tiek valstybinės įstaigos. „Šiuo metu rinkoje galima rasti daug įvairių medžiagų, kurios pasižymi tam tikromis fizinėmis, cheminėmis, elektrinėmis ar optinėmis savybėmis. Kuriant gaminį, iškyla daug iššūkių, susijusių su tinkamų medžiagų parinkimu, kad būtų pasiektas norimas rezultatas ir galutinis produktas būtų konkurencingas.
Efektyviausiai šiuos iššūkius gali padėti įveikti absolventai, baigę medžiagų mokslo studijas, taip prisidėdami prie įmonės efektyvumo ir gaminio pridėtinės vertės didinimo“, – sakė bendrovės „Eilintos matavimo sistemos“ direktorius Vytautas Narbutas, glaudžiai bendradarbiaujantis su KTU. Jo vadovaujama įmonė sėkmingai plėtoja matavimo prietaisų ir įrangos, derinimo sistemų, bandymų įrenginių, maitinimo šaltinių tiekimo verslą. Parengta pagal KTU Viešosios komunikacijos skyriaus pranešimą