Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams šalies švietimo įstaigose skiriama vis daugiau dėmesio. Muzikinio šių vaikų ugdymo galimybes nemažai tiria užsienio mokslininkai. Pastaruoju metu vis labiau tuo domimasi ir Lietuvoje. Itin reikšmingas šių vaikų įtraukimas į bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo procesą, kuriame muzika tampa vienu iš svarbiausių būdų skatinant jų ugdymąsi, integruojant juos į visuomenę ir keičiant visuomenėje susidariusius stereotipus.
Šiam tikslui ir skirtas projektas „Naujų metodų taikymas, ugdant vaikų autistų muzikinius gebėjimus“ (Nr. EEE-LT08-ŠMM-01-K-02-037), kuris finansuojamas 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos LT08 „EEE stipendijų programa“ ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis. Projektą vykdo leidykla „Šviesa“ su partneriais – Nacionaliniu tautinių mažumų ir išeivijos švietimo, kultūros, mokymo ir informacijos centru (NTMI centras) bei Islandijoje esančia lituanistine mokykla „Trys spalvos“. Bene pirmą kartą yra sukviesti ir savo jėgas suvienijo muzikos mokytojai, muzikos terapeutai, specialieji pedagogai, mokslininkai ir kiti asmenys, dirbantys su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais. Vykdant šį projektą suorganizuoti renginiai, surengti mokymai ir išleistas gerosios praktikos vadovas „Muzikinės veiklos ypatumai ugdant autistiškus vaikus“. Tai didelė paskata ir pagalba su šiais ugdytiniais dirbantiems muzikos mokytojams.
Medžiagos apie koordinuotą įvairių sričių specialistų darbą randame užsienio mokslininkų tyrimuose, susijusiuose su autistiškų vaikų muzikiniu ugdymu. Šie tyrimai parodė, kad, esant neurologinių sutrikimų, sutrinka ryšiai tarp įvairių žmogaus klausos modulio dalių ir nutrūksta natūralus garsinės (muzikinės ar kalbinės) informacijos srauto suvokimas (Fürniss 2007:35). 2015 m. Melburne (Australija) Katrina Skewes McFerran, Grace Thompson ir Lucy Bolger atliko tyrimą „Mokinių, turinčių autizmo spektro sutrikimų, bendradarbiavimo per muziką poveikis specialiosiose mokyklos klasėse“ (paskelbtas 2016 m.). Atliekant šį tyrimą muzikos mokytojai ir specialieji pedagogai glaudžiai bendradarbiavo su ekspertais muzikos terapeutais. Tai leido pasiekti reikšmingų rezultatų, kurie atskleidė, kad muzikinė veikla yra ypač naudinga autistiškų vaikų tarpusavio ryšiams, jų emocijų raiškai, verbalinei ir neverbalinei komunikacijai. Nustatyta, kad netgi verbalinių gebėjimų stokojantys tyrimo dalyviai puikiai geba komunikuoti per muziką. Išsamiau šis tyrimas aprašytas R. Aiduko straipsnyje „Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, muzikinio ugdymo tyrimų apžvalga“, kuris spausdinamas viename iš projekto leidinių.
Naujas galimybes muzikiniam autistiškų vaikų ugdymui atveria neurologijos mokslo tyrimai. Minėtini Bostono (JAV) mokslininkų ir muzikos terapeutų darbai. Jų atstovai dalyvavo 2016 m. rugpjūčio 5–6 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Muzika ir muzikos terapija vaikų ir paauglių sveikatai“. Konferenciją surengė Lietuvos muzikos terapijos asociacija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, leidykla „Šviesa“, Lietuvos mokslų akademijos Motinos ir vaiko komisija.
Konferencijoje praktinį užsiėmimą „Emocijų atspindėjimas muzikos instrumentais“ vedė Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos muzikos terapeutas Kęstutis Kupčinskas. Pademonstruotos gausybės įvairių muzikos instrumentų taikymo muzikos terapijai galimybės. Dr. Brianas Harris ir dr. Ronaldas Hirschbergas konferencijoje skaitė pranešimus „Neurologinė muzikos terapija: teorija, praktika, tyrimai Bostone“, „Muzika ir neuromokslas: gydymas ir reabilitacija“. Svečiai iš JAV Lietuvai pateikė įdomią rekomendaciją: JAV yra apie 6000 diplomuotų dirbančių muzikos terapeutų, o Lietuvai jų reikėtų 60. Dr. Brianas Harris dirba Spauldingo reabilitacijos ligoninėje Bostone, atlieka galvos smegenų traumų, insulto ir neurologinių ligų tyrimus. Savo darbo rezultatus jis yra paskelbęs spaudoje. Vienas iš jų – „Sensorinė stimuliacija ir muzikos terapijos programos, gydant sąmonės sutrikimus“.
Minėtoje konferencijoje doc. Rolandas Aidukas ir Loreta Morkevičienė supažindino su naujais metodais, taikomais ugdant autistiškų vaikų muzikinius gebėjimus. Apie autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų muzikinę terapinę komunikaciją pranešimą skaitė Solveiga Zvicevičienė. Džiugu, kad muzikos terapijos specialistai jau yra rengiami Lietuvoje pagal jungtinę Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) antrosios (magistrantūros) studijų pakopos programą „Muzikos terapija“. 2017 m. šias studijas baigs pirmieji absolventai. Svarbus vaidmuo šioje srityje tenka Lietuvos muzikos terapijos asociacijai, kuri nuo 1997 m. rūpinosi muzikos terapijos populiarinimu ir pripažinimu. Džiugu, kad jau nuo 2015 metų muzikos terapeuto profesija yra pripažinta mūsų šalyje.
Lietuvoje jau nuo XX a. antrosios pusės yra žinomi ir taikomi Carlo Orffo (1895-1982) muzikinės sistemos metodai. Nemažai apie juos mūsų spaudoje rašė Vida Krakauskaitė ir Eirimas Velička. Dr. Aldona Vilkelienė teigia, kad C. Orffo pedagoginės sistemos ištakos – Antikos teatras, kuriame žodis buvo glaudžiai siejamas su judesiu, o dainavimas, grojimas ir improvizacija papildė vienas kitą (Vilkelienė 2003, 31). Improvizacija – dažnai taikoma muzikinio ugdymo forma. Apie Nordoffo ir Robbinsono metodo improvizavimo technikos taikymą, muzikinio bendrųjų gebėjimų ugdymo procesą rašė LMTA ir Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Vilmantė Aleksienė. Ji teigia, kad muzikos pedagogų rengimo programos turėtų būti papildytos muzikos terapijos kursu (Aleksienė, 2005, 113).
Kaip rodo tyrimai, autistiškų vaikų ugdymui tinkamiausia Émile Jaques Dalcroze′o (1865–1950) muzikinio ugdymo sistema, kurioje svarbi vieta tenka euritmijos metodui: visko pradžia yra ritmas. A. Vilkelienė pažymi, kad euritmija – tai harmoningas ir išraiškingas judesys (Vilkelienė, 2005). Ritmas yra organizuojanti priemonė. Ritmą turi kosmosas, visatos struktūra, žmogaus organizmo veikla (Vilkelienė, 2003). Šokis taip pat gali būti taikomas kaip komunikacijos priemonė, kurioje ypač svarbus yra muzikos ritmas. Tą patvirtina ir užsienio mokslininkai, atlikę tyrimus su autistiškais vaikais. 2015 m. Atėnuose (Graikija) vykusioje 7-ojoje pasaulinėje edukologijos mokslų konferencijoje Bilgehan Eren skaitytame pranešime sakoma, kad muzikinė veikla – dainavimas, ritminiai žaidimai ir atliekami šokio judesiai – mažina autistiškų paauglių nerimą ir ugdo jų socialinius įgūdžius (Eren 2015).
É. J. Dalcroze’o euritmijos principai susiję ir su teatro menu. Lippe Wendy (Bostono universitetas, 1992) aprašo atvejį, kaip taikant teatro reformatoriaus Konstantino Stanislavskio (1863-1938) metodą galima keisti ugdytinio (kliento, paciento) emocinę būseną (Vilkelienė, 2005, 167). É. J. Dalcroze’o metodas gyvuoja ištisą šimtmetį. Jis darė įtaką C. Orffo, Shinichio Suzukio (1898–1998) pedagogikai. Euritmijos elementus naudojo Maria Montessori (1870-1952), tyrinėjusi sutrikusio intelekto vaikus (Vilkelienė, 2003, 31).
Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, alternatyviojo muzikinio terapinio ugdymo ypatumus išsamiai aptarė Vilmantė Aleksienė ir Solveiga Zvicevičienė mokslo studijoje „Lietuvių etnochoreografija autistiškiems vaikams: ugdymo ir terapijos aspektai“. Joje pateikiama ekspertų įvertinta, originali metodinė lietuvių etnochoreografijos programa, kuria tikslingai siekiama atskleisti ir plėtoti autistiškų vaikų komunikavimo galimybes (Aleksienė, Zvicevičienė, 2009). Ugdant tokius vaikus etninė kultūra ir etninė muzika yra svarbios.
Dirbant su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais efektyviausia yra minėta É. J. Dalcroze’o sistema. Mažiausiai tam tinkama – Zoltán Kodály (1882-1967) sistema, nes ji remiasi lingvistiniu raštingumo principu, reliatyviąja solmizãcija, o tai tokiems vaikams – sunkiai suvokiama. Dalis muzikos pedagogų, dirbančių su autistiškais vaikais, nenaudoja natų rašto ir remiasi rytietiška muzikos perdavimo (pateikimo) tradicija. NTMI centro ir Vilniaus Verkių mokyklos daugiafunkcio centro mokytoja ekspertė Mira Jakubovskaja rengdama savo ugdytinius, turinčius autizmo spektro sutrikimų bei kompleksinę negalią, sėkmingai taiko savitus mokymo metodus. Mokytojos parengti jaunieji dainininkai yra tarptautinių ir šalies konkursų laureatai, renginių dalyviai. Jos taikomas imitacinis interpretacijos metodas (IIM) ir grojimo vaizdavimo metodas (GVM) yra sėkmingai išbandyti ir davė puikių rezultatų. Unikali ir prof. Virginijos Survilaitės pedagoginė patirtis, dirbant su autistišku studentu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2016 m. antrąją (magistrantūros) studijų pakopą baigė ir magistro diplomą gavo jos vadovaujamos vargonų klasės absolventas, kuris jau dirba vargonininku vienoje iš Lietuvos bažnyčių.
M. Jakubovskajos ir kitų pedagogų patirtis rodo, kad dainavimas – tai universaliausias muzikavimo būdas, kuris gali būti sėkmingai taikomas autistiškų vaikų muzikiniam ugdymui. Dainavimas unikalus savo kalbos ir muzikos sintezės fenomenu. Balso galimybių naudojimas labai efektyvus, ugdant autistiškus vaikus, padeda jiems įgyti ir kalbos įgūdžių. IIM grindžiamas nerašytine muzikos mokymo tradicija ir prielaida, kad kiekvienas vaikas yra muzikali asmenybė, reaguojantis į muziką ir gebantis kurti muzikinius ryšius. Metodas orientuotas ne į rezultatą, o į patį muzikinio ugdymo procesą.
M. Jakubovskaja siūlo natų mokymą pakeisti mokymo sistema „Garsas – spalva“, kai kiekvienam garsui priskiriama atitinkama spalva. Toks metodas 1995 m. atėjo iš Olandijos ir iki šiol taikomas Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ neįgaliųjų orkestro „Spalvų muzikos“ praktikoje. Jis yra aprašytas Romualdo Brūzgos alternatyvaus adaptuoto muzikinio rašto pradžiamokslyje „Spalvų muzika“ (Brūzga 2005). Garso ir spalvos ryšio problematiką nagrinėjo dr. E. Velička (Velička, 1997, 19–30). Jis išsamiai aptarė Rytų filosofijoje svarbią garso ir spalvos sampratą bei simboliką. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) tapyba yra mums geriausiai žinomas dailės ir muzikos sintezės pavyzdys. Spalvinė klausa, dar vadinama sinopsija, yra viena iš sinestezijos formų. Sinopsija pasižymėjo kompozitoriai Aleksandras Skriabinas, Nikolajus Rimskis Korsakovas, Olivieras Messiaenas ir kiti.
Ne mažiau įdomus yra muzikos ir skaičių ryšys. Muzikos ir matematikos ryšiai, skambančių skaičių simbolika yra aprašomi įvairių autorių darbuose (Velička, 1997). Tikslieji mokslai glaudžiai susiję su muzikos menu. Dr. Rimos Povilionienės monografijoje „Musica matematica“ aptariami muzikos kompozicijų tyrimai atskleidžia originalias matematikos įtakos garsų menui formas ir kompozicines jų galimybes, primena ankstesnių epochų matematinių tradicijų atgaivinimo XX–XXI a. reiškinį bei originalią, šiuolaikinės muzikos matematizaciją reprezentuojančią kryptį (Povilionienė, 2013).
Kyla klausimas: ar galima matematiniais metodais apskaičiuoti, kokia muzika yra tinkamiausia ir galėtų būti efektyviausiai naudojama vaikų muzikiniam ugdymui? Kompozitorius, matematikas, architektas Iannis Ksenakis (1922–2001) teigia: „Vaiko psichinių struktūrų raida yra pavaldi dėsniams, kuriuos atrado matematikai ir fizikai“ (Kašponis, 2014: 27). Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupės pirmininko prof. dr. Karolio Rimtauto Kašponio pasiūlyti lyginamasis ir tikimybinis statistinis tyrimo metodai, kuriais apibrėžiamos specifinės, nacionalinės lietuvių muzikos savybės, nustatomos esminės melodikos ir lietuvių kalbos dėsningumų analogijos, yra paskelbti monografijoje „Lietuvių muzikos melodika ir harmonija“ (Кашпонис, 1992). Tokio tyrimo, skirto vaikų muzikos terapijai bei muzikiniam ugdymui naudojamo repertuaro analizei, dar neturime.
Filosofijos tyrimai taip pat yra ne mažiau svarbūs. 2016 m. LMTA įvyko tarptautinė filosofijos konferencija „Apie esmę ir kontekstą“. Ją organizavo tarptautinis muzikologų ir filosofų institucijų aljansas, kurio partneriai yra Lietuvos filosofų draugija, Karališkoji muzikų draugija (Royal Musical Association), Amerikos muzikologų draugijos (American Musicological Society) Muzikos ir filosofijos studijų grupė, Belgrado menų universitetas. Forume dalyvavo žymiausi muzikologijos ir filosofijos atstovai: prof. dr. Richard Taruskin (Kalifornijos universitetas), prof. dr. Paul Boghossian (Niujorko universitetas), prof. dr. Jerrold Levinson (Merilendo universitetas), prof. dr. Tamara Levitz (UCLA Herb Alpert School of Music, Los Andželas).
Lietuvoje filosofines muzikos suvokimo problemas kognityviniais aspektais tiria LMTA doc. dr. Vida Umbrasienė. Muziką, kaip žmogaus sąmonės fenomeną, pradėję tirti mokslininkai kognityvizmo atstovai yra įsitikinę, kad dominuojanti mūsų pasaulio paradigma yra psichologija (Umbrasienė, 2015: 19). Muzikos psichologija ir kognityvinė muzikologija tiria, kaip žmogus mokosi muzikos, kaip ją analizuoja ir kokį poveikį muzikos mokymasis bei muzikinė veikla turi žmogaus kognicijai (Umbrasienė, 2015: 20). XX a. įvairių šalių mokslininkai tyrė muzikinius gabumus, atmintį, absoliučiąją klausą, spalvinį girdėjimą, kurčiųjų muzikinę patirtį ir kita. XX a. antroje pusėje buvo nagrinėjami kongnityviniai, psichoakustiniai muzikos suvokimo klausimai, muzikinio ugdymo ir emocijų vaidmuo. XXI a. atliekami autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų ir suaugusiųjų neurologinės muzikos terapijos tyrimai. Šiame kontekste V. Umbrasienės tyrimai yra labai svarbūs tolesnei muzikologijos mokslo raidai.
Muzikos tyrimai jau kuris laikas siejami su psichologija, biomedicina ir tiksliaisiais mokslais. Svarbiausiu dalyku tampa tarpdisciplininiai tyrimai bei tarpdisciplininis požiūris į šių problemų sprendimą. Numatant mokinių, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymą, labai reikšmingi yra specialiosios pedagogikos, muzikos terapijos, muzikinio ugdymo, etninės kultūros, choreografijos ir teatro, kognityvinės muzikologijos, psichologijos, filosofijos, neurologijos ir tiksliųjų mokslų laimėjimai. Aptarti muzikos terapijos tyrimai ir V. Aleksienės mokslinis bei pedagoginis indėlis yra ne tik įdomūs, bet ir svarbūs muzikos specialistams, dirbantiems su autistiškais vaikais.
Moksliniai tyrimai, muzikos pedagogų ir muzikos terapeutų patirtis rodo, kad muzika ugdymo procese yra tokia pat svarbi, kaip ir kalbos mokymas. Muzikinis vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymas negali būti tiriamas, nesiejant jo su daugelio mokslų pasiekimais. Muzikos terapeutų patirtis, kuri vis labiau pripažįstama Lietuvoje, galės iš esmės padėti muzikinio ugdymo specialistams, kartu ir jų ugdytiniams – autistiškiems vaikams.
Literatūra:
Aleksienė, V. (2005). Muzikinis neįgaliųjų ugdymas ir terapijos įžvalgos. Neįgaliųjų meninis ugdymas. Metodikos ir terapijos aspektai. Kaunas: Kronta, p.. 78–115.
Aleksienė V., Zvicevičienė S. (2009). Lietuvių etnochoreografija autistiškiems vaikams: ugdymo ir terapijos aspektai. Vilnius: Ciklonas.
Brūzga A. (2005). Spalvų muzika. Alternatyvaus adaptuoto muzikinio rašto pradžiamokslis. Vilnius: Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“.
Eren, B. (2015). The Use of Music Interventions to Improve Social Skills in Adolescents with Autism Spectrum Disorders in Integrated Group Music Therapy Sessions. Social and Behavioral Sciences 197. Athens.
Kašponis, K. R. (2014). Greimas arti ir toli. Greimas Close and Far. Kaunas: Naujasis lankas.
Povilionienė, R. (2013). Musica matematica. Tradicijos ir inovacijos šiuolaikinėje muzikoje. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija.
Umbrasienė, V. (2015). Muzika ir muzikologijos virsmai kognityvinių mokslų kontekste. Ars et praxis. 3 tomas. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, p. 11–24.
Velička, E. (1997). Muzika – mistinis visatos modelis. Kaunas: Šviesa.
Vilkelienė, A. (2003). Ypatingųjų vaikų integruotas muzikinis ugdymas. Specialioji meno pedagogika. Vilnius: Kronta.
Vilkelienė, A. (2005). Ugdytinis – muzikos instrumentas (Dalcroze’o euritmijos erdvėje). Neįgaliųjų meninis ugdymas. Metodikos ir terapijos aspektai. Kaunas: Kronta, p. 160–175.
Кашпонис, Р.(1992). Мелодика и гармония литовской музыки. Вильнюс: Мокслас.
Internetinė nuoroda:
McFerrana ir kt. 2016. Katrina Skewes McFerran, G. Thompson and L. Bolgerb. The Impact of Fostering Relationships Through Music Within a Special School Classroom for Students with Autism Spectrum Disorder: an action research study [interaktyvus]. Prieiga per internetą:
http://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/09650792.2015.1058171#.V25sB-T1Lh4 [žiūrėta 2016- 06- 25] .