Konferencija „Vaclovo Biržiškos skaitymai 2015“

Romualdas Vytautas Rimša, konferencijos dalyvis

Taip pavadinta Nacionalinė mokslinė konferencija 2015 m. pabaigoje įvyko Birštone, Kurhauzo rūmuose. Ją surengė Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto (KF) Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas kartu su Lietuvos bibliotekininkų draugija (LBD) ir Birštono savivaldybės viešąja biblioteka (VB).

Konferencija buvo skirta prof. Vaclovo Biržiškos gimimo 131-osioms, LBD įkūrimo 85-osioms ir draugijos atkūrimo Lietuvoje 25-osioms metinėms pažymėti. Tai turėjo įtakos ne vien jos dalyvių, bet ir pranešimų skaičiui bei jų tematikai. Profesinių problemų aptarti į Birštoną atvyko per šimtą VU mokslininkų, LBD skyrių atstovų, šalies mokslinių, miestų ir rajonų viešųjų bibliotekų specialistų, VU doktorantų bei studentų. Jie užpildė visą Kurhauzo salę.

Plenarinį pranešimą skaito atkurtosios LBD pirm. R.V. Rimša
Plenarinį pranešimą skaito atkurtosios LBD pirm. R.V. Rimša

Turtinga buvo mokslinė konferencijos programa. Kartais klausiama, kodėl prof. V. Biržiškos skaitymai yra tokie populiarūs, gausiai lankomi mokslininkų, informatikų, bibliotekininkų, bibliografų ir kitų šios srities specialistų, kodėl jie šalyje tapo tradicija? Prisiminkime jų ištakas.

 

Iš istorijos. „Vaclovo Biržiškos skaitymai“ ir jų mokslinės konferencijos (iš pradžių vadinti seminarais) prasidėjo 1991 m. VU KF Bibliotekininkystės ir Mokslinės informacijos katedrų iniciatyva. Šiai idėjai nedvejodama pritarė kiek anksčiau atkurta LBD (veikė 1931–1940 m.), ir šalies mokslinės bei viešosios bibliotekos. Darbo ėmėsi visi.

Nuo to meto šie skaitymai organizuojami kasmet, profesoriaus gimimo dieną (XII. 2) skirtingose šalies vietovėse. Pirmieji jų vyko VU, kiti – Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio ir kitose mokslinėse bei miestų ar rajonų viešosiose bibliotekose.

 

Konferencijose kasmet gvildenamos naujos temos. Ilgainiui jos tapo gera bibliotekininkystės, bibliografijos ir informatikos mokslo pasiekimų populiarinimo, bibliotekų darbo patyrimo analizės bei sklaidos mokykla.

Profesoriaus vardas skaitymams buvo pasirinktas vieningu sutarimu ir motyvuotai. Visų pirma, 1991 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mokslininkų ir kultūrininkų rate buvo sumanyta pagerbti Didžiojo Vilniaus Seimo (1905 m.) dalyvio, itin plataus diapazono mokslininko, enciklopedisto, žymaus teisininko ir visuomenės veikėjo, nuoseklaus lietuvybės puoselėtojo lenkų okupuotame Vilniaus krašte, Mokslų Akademijos tikrojo nario (nuo 1941 m.), vėliau emigranto (JAV, Konektikuto valstija) prof. V. Biržiškos (1884–1956 m.) šviesų atminimą ir jo mokslinę veiklą.

Prof. V. Biržiškos skaitymai prasidėjo
Prof. V. Biržiškos skaitymai prasidėjo

Kita vertus, atėjo metas į tėvynę sugrąžinti neįkainojamą publicisto, žymaus spaudos ir bibliotekininkystės tyrinėtojo, šalies bibliotekų darbo organizatoriaus tą mokslinį įdirbį, kuris Lietuvos okupacijos metais buvo nutylimas ar kitaip ignoruojamas. Jis vis dar laukė mūsų specialistų dėmesio bei tyrinėjimų.

Gero darbo dalyviams linki Birštono VB dir., LBD pirm. A. Jaskūnienė
Gero darbo dalyviams linki Birštono VB dir., LBD pirm. A. Jaskūnienė

Ne mažiau pagarbos profesoriaus nusipelnė ir kurdamas to meto Lietuvos nacionalinės bibliografijos apskaitos sistemą, rengdamas senosios lietuvių spaudos bibliografiją, leisdamas bibliotekų ir spaudos darbuotojams profesinius leidinius, rašydamas bibliografijos, knygos istorijos ir kitas monografijas ar tyrinėdamas lietuviškos spaudos bei knygos ištakas bei tapsmo istoriją.

Dirbdamas tarpukario Kaune VDU bibliotekos, paskui – ir Bibliografijos instituto direktorium, dėstydamas universitete minėtas disciplinas, jis atliko svarbų vaidmenį mokant bibliotekų darbuotojus, gilinant jų profesines žinias ir patirtį, gelbstint ir renkant bibliotekoms karo metais be šeimininkų likusias knygas.

Prof. V. Biržiška, kartu su Algirdu Mošinskiu, Konstantinu Jablonskiu (kalbininko sūnum), Vytautu Steponaičiu, Faustu Kirša, Paulium Galaune ir kitais ano meto knygos mylėtojais bei tyrinėtojais, ženkliai papildė ir praturtino VDU biblioteką senais leidiniais, išspausdintais Lietuvoje bei LDK istorinėse žemėse – Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose, Telšiuose, Slucke, Mogiliove ir kt.

 

1931 m. jis įkūrė Lietuvos bibliotekininkų draugiją (LBD) ir iki karo buvo jos pirmininkas. 1936 m. prof. V. Biržiškos rūpesčiu LBD buvo priimta į Tarptautinę bibliotekininkų sąjungą (dabar – IFLA, International Federation of Library Associations and Institutions), jo vadovaujamos VDU bibliotekos atstovė dalyvavo 10-oje IFLA komiteto sesijoje Paryžiuje. Rygoje buvo įkurtas Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) bibliotekų Informacinis koordinacinis biuras, o šalies bibliotekose pradėta diegti tarptautinius standartus bei normatyvus.

Pranešimą skaito LNB BKC dir., VU doc. dr. Nijolė Bliūdžiuvienė
Pranešimą skaito LNB BKC dir., VU doc. dr. Nijolė Bliūdžiuvienė

Profesoriui pavyko pasiekti, kad mūsų bibliotekos galėtų remtis pažangiausių užsienio valstybių – Didžiosios Britanijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų – naujausiais bibliotekininkystės teoriniais pasiekimais ir bibliotekų darbo patirtimi. Prof. V. Biržiškos dėka, nuo 1931 m. Lietuvoje prasidėjo naujas ir pažangus bibliotekų raidos periodas, kurį nutraukė Antrasis pasaulinis karas.

Vos atkūrus respublikos savarankiškumą, šalies mokslininkai, LBD ir bibliotekų darbuotojai, didžiai vertindami garbaus savo pirmtako prof. V. Biržiškos profesinę bei visuomeninę veiklą, nusprendė jo garbei rengianti minėtus skaitymus ir jų temines mokslines konferencijas. Šios gražios ir prasmingos tradicijos laikomasi iki šiol.

 

2015 m. skaitymai. Šiuos prof. V. Biržiškos skaitymus surengė VU, LBD ir Birštono bibliotekos atstovų organizacinis komitetas, vadovaujamas pirmininko, VU prof. dr. Arvydo Pacevičiaus. Aštuoni komiteto nariai rūpinosi lektoriais ir kitais organizaciniais klausimais. Buvo paruoštas kolegoms ir išsiųstas 15-os ketinamų aptarti temų sąrašas, kuris padėjo jiems pasirinkti skaitymams pranešimus, o vėliau – dalykiškiau įsijungti į diskusijas, gvildenant vieną ar kitą profesinę problemą.

 

 

 

Trečiojo posėdžio vadovai: VU dr. J. Rudžionienė ir Vilniaus a. A. Mickevičiaus VB dir. Petras Zurlys.
Trečiojo posėdžio vadovai: VU dr. J. Rudžionienė ir Vilniaus a. A. Mickevičiaus VB dir. Petras Zurlys.

Pagrindinė 2015 m. nacionalinės mokslinės konferencijos tema „Biblioteka, kaip dalyvaujanti institucija“. Čia norėta detaliai aptarti naujausius bibliotekininkystės mokslo ir bibliotekų darbo praktikos pasiekimus, išnagrinėti bibliotekininkų vaidmens ir bibliotekų funkcijų kaitos ypatumus dinamiškai besivystančioje visuomenėje.

Be to, buvo užsibrėžta peržiūrėti bei moksliškai įvertinti pastarojo meto bibliotekų misijos pakitimus, ypač – naujas vystymosi tendencijas ir vaidmenį, dalyvaujant įvairaus lygmens socialinių institucijų, bendruomenių ar jų sistemų ir tinklų veikloje, stiprinant bei plečiant tarpusavio sąveiką ir mokslo, kultūros, informacijos ar skaitymo sklaidos gyventojams komunikacijos procesus.

Kita vertus, siekta naujai įvertinti bibliotekos, kaip itin svarbios šiuolaikinės viešojo sektoriaus mokslo, kultūros ir komunikacijos įstaigos, socialinį statusą. Ne naujiena, kad biblioteka seniai minėtose srityse neturi sau lygių institucijų ir tapo šalyje mokslo, informacijos bei kultūros centru bei pasaulinio ir nacionalinio kultūros paveldo, socialinės atminties kaupimo, saugojimo bei sklaidos židiniu.

Diskusijų vedėjai VU doc. dr. Z. Manžuch ir prof. dr. A. Pacevičius
Diskusijų vedėjai VU doc. dr. Z. Manžuch ir prof. dr. A. Pacevičius

Vis dėlto nuo XXI a. pirmojo dešimtmečio mūsų respublikos bibliotekoms iškilo nemažai naujų profesinių užduočių ir iššūkių. Bene didžiausi jų – elektroninių technologijų ir šio darbo priemonių intensyvi plėtra, įvaldymas ir panaudojimas darbe; bibliotekos fondų ir kitų turimų rašytinio paveldo dokumentų intensyvėjantis tradicinis bei naujas elektroninis tvarkymas (skaitmeninimas); naujų šios rūšies skaitmeninių dokumentų saugojimo, tvarkymo ir skaitymo technikos įvaldymas, o kartu – ir darbuotojų bei skaitytojų apmokymai dirbti su jais; pagaliau, bendradarbiavimo saitų ir subordinacijos su kitomis rašytinį paveldą skaitmeninančiomis socialinėmis institucijomis nustatymas, skatinimas, organizavimas ir palaikymas; bibliotekos skaitytojų ir kitų gyventojų sluoksnių deramas informavimas apie minėtas naujoves ir jiems teikiamas paslaugas.

 

Įžanginiu žodžiu konferenciją Birštone pradėjo organizacinio komiteto pirmininkas, VU KF Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorius, prof. dr. Arvydas Pacevičius. Jos dalyvius pasveikino ir sėkmingo darbo palinkėjo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė ir LBD pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė.

Konferenciją sveikina Birštono merė N. Dirginčienė
Konferenciją sveikina Birštono merė N. Dirginčienė

Plenarinį pranešimą „Lietuvos bibliotekininkų draugijos atkūrimo idėja, procesas ir pirmieji žingsniai (iš draugijos istorijos)“ pristatė pirmasis atkurtosios LBD pirmininkas Vytautas Rimša. Jis apžvelgė draugijos atkūrimo ypatumus ir 1989–1992 m. veiklą, sugrįžimą į pasaulinę IFLA organizaciją ir tarptautinių ryšių plėtrą. Po to konferencijoje prasidėjo teminiai posėdžiai.

Pirmasis jų (vad. A. Jaskūnienė, prof. dr. A. Pacevičius) buvo skirtas naujausiems moksliniams tyrimams bei jų išdavoms. Doc. dr. Regina Varnienė-Janssen (VU KF), pasirėmusi tyrimų įžvalgomis, pranešime gvildeno naujas lietuvių literatūros skaitymo skatinimo ir sklaidos prielaidas, o doc. dr. Zinaida Manžuch (VU KF) ir Janina Vileikienė (Liet. aklųjų b-ka) aptarė skaitytojų poreikių tyrimo reikšmę formuojant bibliotekos garsinių periodinių leidinių fondą. Lietuvos bibliotekų vaidmens ir jų funkcijų kaitos tyrimų raidą, pradedant 2000 m., posėdyje nagrinėjo dr. Petras Biveinis (LNB), o dr. Jurgita Rudžionienė (VU KF) ir Roberta Šurkutė (LNB) kalbėjo apie kultūros sektoriaus institucijų informacinio profesionalumo ir autorių teisių sąsajos problemas.

 

Antrajame posėdyje (vad. doc. dr. R. Varnienė-Janssen, dr. Vincas Grigas) dominavo kraštotyrinio darbo problemos. Joms buvo skirtas prof. dr. A. Pacevičiaus (VU KF) pranešimas apie kraštotyrą ir socialinę kultūrinę sklaidą bibliotekoje, doc. dr. Nijolės Bliūdžiuvienės (VU KF, LNB) – apie kraštotyros bibliografinę informaciją Nacionalinės bibliografijos duomenų banke. Doc. dr. Z. Manžuch (VU KF) ir Darius Tamošiūnas (Liet aklųjų b-ka), pasirėmę Savanorystės programos LAB patirtimi, posėdyje aptarė visuomenės dalyvavimo leidybos procesuose svertus, o Margarita Dautartienė (VU KF) aiškino lietuvių literatūros sklaidos specifiką šalies kurortų bei kurortinių vietovių bibliotekose. Viginto Stancelio (VU KF) pranešimas buvo skirtas senųjų žemėlapių ir brėžinių skaitmeninimo bei publikavimo elektroninėje bibliotekų erdvėje užmojams ir ypatumams.

Po pietų įvyko trečiasis konferencijos posėdis (vad. dr. J. Rudžionienė, dir. Petras Zurlys, Vilniaus a. A. Mickevičiaus VB), kuriame buvo nagrinėjama šalies bibliotekų darbo patirtis ir jos sklaida. Greta Ratkutė (Panevėžio a. G. Petkevičaitės-Bitės b-ka) čia skaitė pranešimą apie jaunimo misiją bibliotekoje ir galimybes, Editą Urbonavičienė (Kauno a. VB) – apie XXI a. inovatyvius projektus, skirtus bibliotekos vartotojams, Giedrė Narbutaitė (Vilniaus a. A. Mickevičiaus VB) – apie skaitymo skatinimo projektą „Knygų lobis“, o Nijolė Kasparavičienė (Šiaulių a. P. Višinskio VB) – apie miestelio patirtį, rengiant Anapilin išėjusių gyventojų Atminimo knygą.

Bibliotekų darbo patirtis toliau buvo aptariama ir ketvirtajame posėdyje (vad. Laura Juchnevič, Vilniaus a. A. Mickevičiaus VB, V. Stancelis). Virginija Veiverienė (Šilutės r. F. Bajoraičio VB) savo pranešime analizavo Mažosios Lietuvos viziją Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos leidiniuose, Daiva Kiniulienė (Tauragės r. B. Baltrušaitytės VB) – Tauragės bibliotekininkų leidybinę veiklą, Irena Kryžanauskienė (LBD mokyklų sk.) – bibliotekų sąveikos naudą, turtinant mokyklos bibliotekininkų patirtį, Viktorija Globytė (Tauragės r. VB) – bibliotekos reikšmę organizuojant kaimo vaikų ir jaunimo laisvalaikį.

Konferencija baigėsi bendra diskusija, tema „Vaclovo Biržiškos skaitymai – naujų mokslo temų ir praktinės veiklos iniciatyvų tapsmo vieta“ (vad. doc. dr. Z. Manžuch, prof. dr. A. Pacevičius).

Apibendrinimas darbą, organizacinio komiteto pirmininkas, prof. dr. A. Pacevičius pažymėjo, kad 2015 m. konferencija sulaukė didelio teoretikų ir praktikų dėmesio. Iš viso joje dalyvavo 20 autorių ir bendraautorių, buvo perskaityta 17 pranešimų, nemažai dalyvių ir svečių kalbėjo diskusijose.

Tribūnoje konf. komiteto pirm., VU prof. dr. A. Pacevičius
Tribūnoje konf. komiteto pirm., VU prof. dr. A. Pacevičius

Profesoriaus nuomone, V. Biržiškos skaitymai yra puikus bibliotekų, bibliotekininkų ir mokslininkų dialogas. Pokalbiams apie vykdomus tyrimus, bibliotekose įgyvendinamus projektus, plečiamas paslaugas, ryšius su visuomene ir kitomis socialinėmis institucijomis konferencija subūrė didelį mokslininkų ir praktikų, nagrinėjančių aktualias komunikacijos, bibliotekininkystės, informacijos, kraštotyros ir bibliotekų istorijos problemas, būrį.

Kita vertus, buvo prisimintos ir kai kurios fundamentalios mokslo žinių kaupimo, optimalaus saugojimo ir sklaidos visuomenėje problemos. Neliko pamiršti ir bibliotekininkystės mokslo bei praktikos dalykai, naujovės ir tradicijos, istorinė bibliotekų praeitis ir mūsų laikmečio iššūkiai. Tai itin svarbu, ieškant naujų kelių ir metodų iškilusioms problemoms spręsti.

 

Baigdamas prof. A. Pacevičius padėkojo konferenciją parėmusiam „Vagos“ knygynų tinklui ir Birštono miesto savivaldybei. Jis kvietė autorius Birštono pranešimų pagrindu rengti mokslinius straipsnius, kuriuos jo vadovaujamas VU institutas numatė paskelbti naujame savo tęstiniame mokslo darbų rinkinyje „Bibliotheca Lituana“.

Gilią pavakare konferencijos šurmulys Kurhauze nurimo, o konferencijos dalyviai, atsisveikinę iki 2016-ųjų metų prof. V. Biržiškos skaitymų, kupini naujų žinių ir malonių šio sambūrio įspūdžių, savo keliais ir takeliais pasklido po visą Lietuvą.

Konferencijos organizatoriai ir pranešėjai
Konferencijos organizatoriai ir pranešėjai

 

Nuotraukos: R.V. Rimšos  ir LBD archyvo.

Vilnius, 2016 04 18

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.