Vilniaus medicinos istorija naujojo almanacho puslapiuose

Po dešimties metų pertraukos pasirodė „Vilniaus medicinos istorijos almanacho“ trečiasis tomas. Šio tęstinio leidinio, skirto Vilniaus ir Lietuvos medicinos istorijos, medicininės lituanistikos tyrinėjimams, steigėjas – pirmųjų dviejų tomų redaktorius, medicinos istorikas, daktaras Aurimas Andriušis.

Valanciute Medicinos almanachas virselis
„Vilniaus medicinos istorijos almanacho“
III tomo viršelis

1993 m. parengtas pirmasis tomas dėl lėšų stygiaus buvo išleistas tik 1997 m. Jame apžvelgta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto istorija nuo pat jo ištakų. Antrasis šio almanacho tomas, skirtas Medicinos fakulteto įkūrimo 225 metų sukakčiai ir išspausdintas 2006 m., daugiausia atspindi atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį.

Dr. Aurimo Andriušio pradėtą darbą tęsė medicinos istorikas dr. Ramūnas Kondratas. Ketindami paminėti dr. A. Andriušio (1955–2009) mirties penkmetį, kolegos ir draugai nusprendė trečiąjį almanacho tomą paskirti jam atminti. Šį sumanymą palaikė tuometinė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanė prof. habil dr. Zita Aušrelė Kučinskienė, akademinių reikalų prodekanas prof. dr. (HP) Rimantas Stukas ir dabartinis dekanas prof. dr. (HP) Algirdas Utkus. Naujajame almanacho tome spausdinami dr. A. Andriušio kolegų – doc. dr. Vitalijos Miežutavičiūtės,doc. dr. Vytauto Siudiko, prof. habil. dr. Z. A. Kučinskienės ir prof. dr. (HP) R. Stuko prisiminimai. Leidinyje skelbiama A. Andriušio daktaro disertacija „Municipalinės medicinos raida Vilniuje 1876–1915 metais“, apginta 2008 m. Jos įvadą parengė sveikatos apsaugos istorikas dr. Aistis Žalnora.

 

A. Andriušis cituoja 1906 m. dr. Cezario Stanevičiaus parašytus žodžiais: „Galbūt ateities istorikas į visa tai atkreips dėmesį, o moksliškai pateikta medžiaga bus tinkamai panaudota Vilniaus gyventojų naudai…“ Disertacijoje pirmą kartą ne tik Lietuvos, bet ir buvusios Sovietų Sąjungos medicinos istoriografijoje aptariamas municipalinės medicinos atsiradimas Vilniaus gubernijoje ir mieste bei 40 metų raida amžių sandūroje. Pirmą kartą įtraukti iki tol nepanaudoti archyviniai dokumentai.

Dr. A. Andriušis atkreipia dėmesį, kad Vilnius buvo vienas pirmųjų Rusijos imperijos miestų, sukūrusių municipalinės sveikatos priežiūros pradmenis ir 1913–1914 m. pajėgęs suformuoti savarankišką municipalinės priežiūros infrastruktūrą, tapusią pavyzdžiu ne tik kitiems Lietuvos miestams, bet ir kai kurioms Rusijos miestų savivaldybėms. Tiriamasis laikotarpis – 1876–1915 m. carinės Rusijos valdymo periodas. Išskiriami keturi Vilniaus municipalinės medicinos raidos tarpsniai: 1) 1876–1901 m. – kūrimosi; 2) 1901–1911 m. – veikla po reformų; 3) 1911–1914 m. liepos 19 d. (rugpjūčio 1 d.) – tolesnė medicinos infrastruktūros sklaida; 4) 1914 m. liepos 19 d. (rugpjūčio 1 d.) – 1915 m. rugsėjo 18 d. (spalio 1 d.) – nykimas, persiorientavimas į karo meto poreikius. Darbas baigiamas šaltinių ir literatūros sąrašu. Disertacija papildyta priedais: dokumentų publikacijomis, paveikslais, lentelėmis ir iliustracijomis. Pasak doc. dr. V. Siudiko, šis mokslinis darbas yra svarus indėlis į Lietuvos medicinos istorijos mokslą. Jis užpildo didžiulę miestų savivaldos ir sveikatos priežiūros organizavimo istorijos spragą.

 

Lietuvos medicinos bibliotekos Leidybos skyriaus vedėja Danutė Malakauskienė sudarė išsamią dr. A. Andriušio darbų bibliografiją, kurioje užfiksuoti 588 šaltiniai – daugiau kaip 200 mokslinių, informacinių enciklopedinių publikacijų, apie 100 mokslo populiarinimo straipsnių ir kitų darbų, taip pat literatūra apie jį. Pasak prof. habil. dr. A.Kučinskienės, ši disertacija primena fundamentalų mokslo veikalą, monografiją, toli peržengusią klasikinės daktaro disertacijos ribas.

 

Baigiamas rengti ketvirtasis „Vilniaus medicinos istorijos almanacho“ tomas, kuris bus skirtas visuomenės veikėjo, daktaro Kazio Griniaus 150-osioms gimimo metinėms. Leidinys jau pakeliui į leidyklą ir tikimės, kad artimiausiu metu bus pristatytas akademinei bendruomenei.

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.