Pabaiga. Pradžia – Nr. 1 (578)
Kita veiklos kryptis – gerosios patirties sklaida. Nuo 2016 m. sausio suorganizavome 8 mokslo renginius (6 iš jų – anglų kalba) ir prisidėjome rengiant kitų padalinių organizuojamas konferencijas, skelbėme apie naujas galimybes publikuotis mokslo žurnaluose. Keturis kartus tinklas buvo pristatytas nacionalinei ir tarptautinei akademinei bendruomenei. Surengti du metodologiniai seminarai doktorantams.
Seminare „Ar tarpsektorinė partnerystė yra rezultatyvi? Socialinių inovacijų ir vertės kūrimo perspektyvos“ doktorantė Jurgita Mikolaitytė, studijuojanti jungtinėje penkių Lietuvos universitetų doktorantūroje, pristatė tyrimo teorines prielaidas ir gavo patarimų ne tik iš mokslinės vadovės, bet ir nuotoliniu būdu dalyvavusių diskusijos dalyvių: JAV Nebraskos universiteto Omahoje profesorės Carol E. Ebdon, Mykolo Romerio universiteto profesorės Agotos Giedrės Raišienės bei mokslininkų iš Slovėnijos Novo Meste Vadybos fakulteto.
pranešėjas dokt. Kęstutis Dambrauskas
Kitas metodologinis seminaras „Reformacijos kelias į Lietuvą – XVI a. LDK reformatų lietuviški raštai“ vyko lietuvių kalba, nes tai lėmė pati šio darbo specifika. Doktorantui Kęstučiui Dambrauskui daug pasiūlymų pateikė Klaipėdos universiteto profesorė Dalia Pakalniškienė, dr. Jūratė Pajedienė iš Lietuvių kalbos instituto bei seminaro moderatorė docentė Regina Kvašytė iš Šiaulių universiteto. Mokslinė diskusija su konkrečių sričių profesionalais buvo gera paspirtis doktorantams
Praėjusiais metais į Šiaulių universitetą atvykę mokslininkai maloniai sutiko dalyvauti RENET renginiuose. Balandžio 18 d. profesorius Mark Cassell iš JAV Kento valstybinio universiteto buvo pagrindinis mokslinės diskusijos „Didžioji 2007–2008 metų recesija: priežastys, pasekmės ir pamokos“ pranešėjas. Jis pasidalijo įžvalgomis apie pasaulinę finansų krizę, nurodydamas pagrindinius veiksnius, tarp kurių svarbiausi: nepakankamas pasirengimas idėjų kaitai, veiklos grindimas siaurai suvoktais interesais, nereguliuojamas finansinės industrijos galios didėjimas ir kt. Diskusijoje dalyvavę JAV Whichitos valstybinio universiteto profesorius Kenneth A. Kriz ir tyrėjas dr. Adam Jarosz iš Lenkijos Zielona Guros universiteto aptarė ekonominės krizės poveikį finansų sektoriui, valstybės valdymui ir vietos valdžios veiksmams JAV, Lenkijoje ir Vokietijoje, diskutavo apie ateityje galinčių kilti ekonominių krizių prielaidas ir požymius.
Balandžio 21 d. Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakultete viešėjęs doc. dr. Philip D. Nordness iš JAV Nebraskos universiteto Omahoje ne tik dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Socialinė gerovė tarpdisciplininiu požiūriu“, bet ir vedė seminarą apie kompleksinį edukacinio tyrimo dizainą. Šiame seminare tiesiogiai ir nuotoliniu būdu aktyviai dalyvavo doktorantai, kuriems tokio metodo pristatymas galėjo būti naudingas, planuojant savo disertacinius tyrimus.
Gegužės 3 d. Šiaulių universitete viešėjęs jaunasis tyrėjas dr. Patryk Wawrzynski iš Lenkijos Mikalojaus Koperniko universiteto aptarė temą „Atminties naratyvai ir pereinamojo identiteto politika: lyginamoji analizė“. Tyrėjas pristatė mokslinių tyrimų projekto „Atminties politika kaip naujo identiteto konstitucinis veiksnys pereinamuoju iš autoritarinio režimo laikotarpiu“ rezultatus. Šiam tyrimui vadovauja profesorė dr. Joanna Marszałek-Kawa iš Krokuvos nacionalinio mokslo centro.
Tarptautinė tyrėjų grupė jau buvo atlikusi šešių atvejų – Estijos, Gruzijos, Lenkijos, Ispanijos, Čilės ir Pietų Afrikos – analizę. Pranešėjas atskleidė, kaip valdžios formuojama atminties politika veikia politinę visuomenę. Klausimus tiek tiesiogiai, tiek nuotoliniu būdu uždavė RENET nariai, tarp kurių ypač aktyvūs buvo Slovėnijos mokslininkai. Tokie renginiai leido mokslininkams ne tik pasidalinti įžvalgomis, patirtimi ir tyrimų rezultatais, bet ir sulaukti grįžtamojo ryšio tiek iš jaunųjų tyrėjų, tiek ir iš patyrusių mokslininkų. Virtualus dalyvavimas suteikė galimybę aktyviai dalyvauti tarptautinėse diskusijose.
RENET sudarė galimybes dalyvauti spalio mėnesį vykusioje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Geras valdymas vietos savivaldoje: galimybės ir iššūkiai plėtojant bendradarbiaujantį valdymą“. Tai buvo jau penktoji šios tematikos tarptautinė konferencija, kasmet sutraukianti mokslininkus iš ne mažiau kaip dešimties užsienio valstybių, skirtingų mokslo ir studijų institucijų, nacionalinių ir vietos lygmens valdžios institucijų.
Konferenciją organizavo Šiaulių universiteto Viešojo administravimo katedra. RENET kartu su LR specialiųjų tyrimų tarnyba ir minėta katedra surengė įžanginę diskusiją „Gero valdymo modelis: ką galime pakeisti?“ Pranešimus perskaitė bendro Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės institucijų projekto vadovas Vaidotas Petronis, Šiaulių universiteto lektorė dokt. Rita Toleikienė ir STT Šiaulių valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkė Rita Šikšnienė. Diskusijoje aptarti tokie gero valdymo klausimai, kaip visuomenės požiūris į valdžios institucijų skaidrumą, atsakomybės už korupcijos mažinimą pasidalijimas tarp sektorių ir visuomenės, kyšio davimo ir ėmimo problema viešajame sektoriuje ir kt. Diskusijoje tiesiogiai ir nuotoliniu būdu dalyvavo valdžios, mokslo ir visuomenės atstovai, gausus studentų būrys.
Konferencijoje surengta ir atskira RENET sekcija „Globalūs iššūkiai bendradarbiaujančio valdymo raidai“, kurioje pranešimus skaitė mokslininkai iš JAV, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos. Buvo pristatyti ne tik trijų Europos šalių nacionalinio lygio tyrimai, bet ir vadinamasis „karštasis“ klausimas. Juo tapo Kento universiteto (JAV) profesoriaus Mark Cassell pranešimas „Amerikos prezidento rinkimai: ar pasaulis turėtų susirūpinti?“, sulaukęs daugybės diskusijų. Profesorius šį pranešimą skaitė nuotoliniu būdu. Konferencijoje RENET, kaip renginio partneris, specialiu prizu apdovanojo Slovėnijos mokslininką doc. dr. Uroš Pinterič iš Novo Meste Vadybos fakulteto už veiklą, skleidžiant gero valdymo idėją.
Gruodžio 7 d. Šiaulių universiteto Mokslo instituto Tarpsektorinės partnerystės centras organizavo mokslo tyrimų festivalį „Mokslo atradimai ateities inovatoriams: mokslo teatro diena“. Šį renginį taip pat transliavo RENET, o stebėti jį galėjo tiek akademinės bendruomenės nariai Lietuvoje ir užsienyje, tiek ir mokyklų atstovai. Moksleiviai turėjo galimybę pamatyti įdomių eksperimentų, kuriuos pristatė AHHAA mokslo centro atstovai iš Estijos.
RENET dėka nacionalinei ir tarptautinei akademinei bendruomenei buvo pristatyta jungtinė studijų programa „Regionų plėtra ir valdymas“, vykdoma kartu su Čekijos Pardubicės universitetu. Su ja galėjo susipažinti universitete vykusios tarptautinės ERASMUS savaitės dalyviai, Lietuvos mokslų akademijoje vykusio renginio dalyviai ir Čekijos Mendelio universiteto (Brno) akademinės bendruomenės nariai.
Jau turime gerųjų pavyzdžių, kai RENET nariai kviečiami tapti mokslinių žurnalų redkolegijos nariais, mokslinių knygų recenzentais, mokslinių konferencijų plenarinių posėdžių kviestiniais pranešėjais, tarptautinių tyrimų projektų partneriais. Užsimezgus draugiškiems ryšiams, jaunieji mokslininkai derina stažuočių ir vizitų užsienio institucijose galimybes. Be to, būnant šio tinklo nariu ir aktyviai dalyvaujant įvairiuose renginiuose, galima ne tik pagilinti savo profesines žinias, bet ir sustiprinti anglų kalbos įgūdžius.
atstovais
Norint tapti tinklo nariu, reikia apsilankyti RENET tinklalapyje http://renet.dist.su.lt/, užpildyti ten esančią registracijos formą, atsiųsti ją Koordinaciniam komitetui el. paštu competence.network@gmail.com ir gauti patvirtinimą apie priėmimą. Tapus nariu, būtina nepamiršti pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis: aktyviai dalyvauti tinklo renginiuose (kaip minėta, ir nuotoliniu būdu), teikti siūlymus apie pageidaujamą veiklą.
Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Mokslas nebuvo ir niekada nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais.“ Tad klausimų mokslinei diskusijai visada netrūks. Timothy M. Houston knygoje apie tinklaveiką teigiama, kad veikimas tinkle yra kai kas daugiau nei organizacijos rinkodara. Tai puiki proga padaryti save „matomą“ mokslo bendruomenėje.
Tyrėjų kompetencijų tinklo reklaminė skrajutė skelbia: „Norėtum plėtoti savo mokslinę kompetenciją? Nori gauti žinių iš mokslininkų, dirbančių panašioje srityje? Norėtum pasidalinti savo moksline ekspertize su kolegomis? Nori turėti daugiau draugų tarptautinėje mokslinėje bendruomenėje? Tuomet Tyrėjų kompetencijų tinklas – kaip tik tau.“ Laukiame Jūsų visų – išdrįsusių išdrįsti. Autorė yra socialinių mokslų daktarė, tyrėjų kompetencijų tinklo RENET koordinacinio komiteto pirmininkė
RENET tinklas – nacionaliniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui